Festivalis vyksta nuo 2016 m. Pagrindinė jo idėja – puoselėti lietuvių kankliavimo tradicijas ir kanklių muziką. Ši tradicija, mokslininkų nuomone, mena net archeologinės Narvos kultūros laikus. Kanklės ir jų muzika, išlikusi Lietuvos kaimuose, gerokai skiriasi nuo XX a. viduryje sukonstruotų koncertinių chromatinių kanklių ir šiuolaikinių muzikos interpretacijų.

Festivalis skirtas tiek senajai lietuvių kankliavimo tradicijai, tiek šiuolaikinei jos raiškai pademonstruoti. Dviejų dienų trukmės festivalyje siekiama parodyti kanklių muzikos įvairovę, šio instrumento pavidalų, tembrų gausą ir atlikėjų profesionalumą. Kasmet festivalyje vyksta ir mokslinė-praktinė konferencija, kurioje pristatoma naujausia etnomuzikologinė medžiaga, nauji tyrimai ir nuveikti darbai. Konferencijoje dažniausiai dalyvauja tyrinėtojai, kurie kartu yra ir atlikėjai. Tai leidžia giliau pažvelgti į tiriamą temą.

Organizatorių nuotr.

Šį kartą festivalyje tradicinio kankliavimo temai atstovaus Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ kanklininkai Gabrielė Aputytė, Modesta Pakalnytė, Steponas Pilkauskas, Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ bei jo vadovė Asta Motuzienė, kankliuoti išmokusi iš jau legenda tapusio Anykščių rajone gyvenusio kanklių meistro Juozo Lašo. Asta J. Lašo pagamintomis kanklėmis skambins kartu su savo anūke Emilija Tarvydaite. Taip pat girdėsime tradicinį smuiko ir kanklių duetą – tai Gaila Kirdienė (smuikas) ir Laura Lukenskienė (kanklės).

Laura Lukenskienė. Organizatorių nuotr.

Festivalyje skambės ir autorinė muzika. Kompozitorius, kanklininkas ir kanklių meistras Jonas Chockevičius šiais metais pristatys kūrinius iš naujojo savo albumo „Giesmės didiesiems“. Skambės giesmės seniesiems aisčių dievams, kurias muzikantas atliks pritardamas penkiastygėmis kanklėmis.

Šiemet festivalyje dalyvauja ir Rygos latvių draugijos šokių mokytojų, muzikantų ir menininkų bendruomenės „Rīgas danči“ nariai (...)

 

Savo kūrybos dainas pagal poetų Vlado Braziūno ir Stasės Lygutaitės-Bucevičienės eiles atliks Agota Zdanavičiūtė. Autorinę muziką koncertinėmis kanklėmis atliks Lina Žilinskaitė, o latvių koncertinėmis kuoklėmis skambins Malvīne Mantiniece.

Šiemet festivalyje dalyvauja ir Rygos latvių draugijos šokių mokytojų, muzikantų ir menininkų bendruomenės „Rīgas danči“ nariai: Malvīne Mantiniece, Dzintars Jekabs Spičs ir Rozīte Katrīna Ponne. Jie pristatys tradicinę latviškų kanklių (kuoklių) muziką ir pademonstruos didžiausią pasaulyje (daugiau negu 2 m ilgio) kuoklę – unikalų bosinį instrumentą – dižkoklę. Šis instrumentas yra Latvijos etnografinio muziejaus eksponato kopija. Jį tikrai verta pamatyti.

Festivalio viešnia Jenni Venäläinen yra garsi Suomijos muzikantė. Ji tęsia skambinimo karelų kantele ir improvizacijos tradiciją. Minimalistinės kareliškos kantelių muzikos temos ją įkvepia savo laisve, o sodrūs instrumento garsai suteikia galimybę emocijas reikšti muzika. Jenni tradicinę muziką paverčia modernia vakarėlių muzika.

Detali renginio programa skelbiama organizatoriaus interneto svetainėje kaunomuziejus.lt.