Prakalbinkite miestą

„Žinai, pasidaviau visuotinei ėjimo manijai, bet didžiausias atradimas man ne tai, kad per dieną galiu surinkti 10 tūkst. žingsnių, o pats Kaunas. Aš nė nenutuokiau, kiek nuostabių vietų yra, tarkim, Vilijampolėje. Vaikštai ir viskas atrodo tarsi pirmą kartą matyta“, – Kaune gimusios, augusios bičiulės prisipažinimas tarsi patvirtino, ką ir taip žinojau.

Per nuolatinį skubėjimą nebekalbame su savo miestu ir jis tampa tiesiog gyvenimo fonu, užsklanda. Tereikia stabtelėti, klustelėti ir miestas prabyla ne sykį mintomis plytelėmis, gatvių iškabomis, ornamentuotomis durimis, girgždančiais langais, takeliais, vedančiais į parkus ar kapines. Norėčiau sakyti, kad miestas – pats geriausias istorijos vadovėlis, tačiau puikiai suprantu, kad bet koks leidinys, jei jis tėra faktų ir datų kratinys, dažniausiai nepasiekia tikslo. Svarbiausia yra mokytojas, pasakotojas, savomis lūpomis prikeliantis dešimtmečių ar dar senesnes istorijas. Laimonas Užomeckis tai daro virtuoziškai. Geriausias jo įdirbio patvirtinimas – „Kauno detalių“ ekskursija gegužę, kurią kaunietis anonsavo labai miglotai, be jokių aprašymų, tiesiog – premjera.

Laukite: portalo „Kauno diena“ skaitytojai šiemet vėl galės leistis į virtualiuosius pasivaikščiojimus su Laimonu. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

„Vakar įkėliau, o šį rytą laisvų vietų jau nebėra“, – miesto istorijų saugotojas L. Užomeckis spėjo, kad šie metai jam ir „Kauno detalėms“ bus ne mažiau intensyvūs nei praėjusieji.

Dovana – pasivaikščiojimai

Šį savaitgalį oficialiai startavo „Kauno detalių“ ekskursijos, neoficialiai sezonas prasidėjo kiek anksčiau.

Mėgaujasi: nors po praėjusio sezono teko gydyti kelius, L. Užomeckio širdis cukruojasi iš laimės vedant ekskursijas po miestą. Edgaro Cickevičiaus, „Kauno detalių“ nuotr.

„Kartu su „Lidl“ ir „TrenkTuru“ kauniečiams paruošėme dovaną. Prie naujų parduotuvių įrengėme stendus su paruoštais maršrutais, padėsiančiais atrasti ir pažinti aplink esančias įdomias vietas. Viskas, ko reikia, – tik nuskenuoti QR kodą, – L. Užomeckis džiaugėsi, kad bendras projektas įtraukė jau ne vieną miestietį, į parduotuvę ėjusį maisto produktų, bet gavusį kur kas daugiau. – Žmonės bando, rašo, dėkoja už nemokamus pasivaikščiojimus. Be to, „TrenkTuro“ programoje jie gali sužinoti daugiau apie tam tikrus objektus.“

Pirmasis stendas stovi Brastos gatvėje ir kviečia geriau pažinti Vilijampolę. Maždaug 8 km maršrutas leidžia pamatyti, kaip istoriniai įvykiai formavo šią miesto dalį ir atrasti detalių, kurių kasdien paprasčiausiai nepastebime. Žygis prasideda ir baigiasi prie naujosios „Lidl“ parduotuvės, įsikūrusios buvusio kailių apdirbimo fabriko „Vilkas“ pastate, Brastos gatvėje.

Edgaro Cickevičiaus, „Kauno detalių“ nuotr.

Nenoriu visko atskleisti. Tegul lieka paslaptis.

Antrasis stendas su užuominomis apie Žaliakalnį sumontuotas Savanorių prospekte. Šis maršrutas – kone dvigubai ilgesnis. Jis veda pro Kauno klinikas – vieną svarbiausių šalies medicinos įstaigų, tęsiasi per legendomis apipintus Brazilkos ir Argentinkos rajonus, garsėjančius unikalia medine architektūra. Į maršrutą įtraukti dailininko Kajetono Sklėriaus, inžinieriaus Jono Saleneko ir architekto Kęstučio Genio namai. Finišo tiesiojoje – Kauno Ąžuolyno vaizdai.

Duoklė Žaliakalniui

Pirmąjį naujojo „Kauno detalių“ sezono savaitgalį – reveransas Žaliakalniui. Šeštadienis skirtas kultūrinio draustinio teritorijai pažinti: Kauko laiptams, radijo stoties rajonui, Fryko dvaro apylinkėms, Vytauto parkui. Padalyta į dvi santykines dalis – pietinę ir šiaurinę, ši vieta gausi senų medinukų, įspūdingų mūrinių namų ir juose gyvenusių žmonių istorijų.

Edgaro Cickevičiaus, „Kauno detalių“ nuotr.

„Visi, kurie galėjo, tarpukariu kūrėsi ne Senamiestyje, o Žaliakalnyje. Čia buvo savotiškas židinys. Taigi, jei norite pajusti tikrąją tarpukario dvasią, apsilankykite Žaliakalnyje“, – trumpai pristatęs šeštadienio maršrutą, L. Užomeckis leido suprasti, kad pasivaikščiojimams pasirinkę sekmadienį liks ne mažiau patenkinti. „Žaliakalnio trapecija“ smalsiausiems atvers Kopenhagos miesto architekto Peterio Mariaus Frandseno projektuotą rajoną ir jo apylinkes.

„Jis vienintelis likęs Kaune iš grandiozinio 1923-iųjų sumanymo. Niekas kitas Baltijos šalyse tokio rajono neturi“, – L. Užomeckis kvietė pažinti tarp Vydūno alėjos ir Radvilėnų plento  suformuotą netaisyklingą trapecijos planą su išskirtinėmis, puslankio formos Gėlių ir Minties Ratų gatvėmis.

Pastarojoje anuomet turėjo atsirasti Valstybės rūmai ir kiti Vyriausybės pastatai. Deja, šiai idėjai nebuvo pritarta. 1926 m. architektas Antanas Jokimas čia siūlė statyti Prisikėlimo bažnyčią, tačiau palaiminimo nesulaukė ir ši mintis. Užtai tais pačiais metais Gėlių Rato gatvėje pasaulį savo riksmu pasveikino būsimas šalies vadovas Valdas Adamkus. Namo, kariame jis gyveno, neliko, tačiau toje vietoje į dangų stiebiasi dvikamienis berželis ir Jo Ekscelencijos sodintas ąžuoliukas, plevėsuoja Lietuvos Respublikos Prezidento vėliava.

Plytelė atminimui

Pasivaikščiojimų Žaliakalnyje metu ekskursijos dalyviai susipažins su Adele Galauniene, Kipru Petrausku, Antanu Sodeika, Vladimiru Lazersonu. Pastarojo atminimui Vydūno alėjos pabaigoje, grindinyje, sumontuota ypatinga plytelė – „Atminimo akmuo“. Tokios plytelės žymi vietas, kuriose gyveno, mokėsi ar dirbo Holokausto aukos.

Vienas geriausių nepriklausomos Lietuvos psichologų, medikas V. Lazersonas, kaip pasakojo Laimonas, taikė naujus tyrinėjimo ir gydymo būdus šalyje. Universitete jis buvo ne tik eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos katedros asistentas, bet ir privatdocentas, skaitęs daug paskaitų skirtingomis kalbomis ir daugeliu temų. Privačiame nervų ligų kabinete gydė įvairiausius sutrikimus, taikė hipnozę, stengėsi padėti beviltiškiems alkoholikams. Jis pats buvo visiškas darboholikas, todėl net ir namuose tarškindavo rašomąja mašinėle rinkdamas naujas mokslines publikacijas. V. Lazersonas savo vaikus skatino rašyti dienoraščius. Dukters Tamaros prisiminimai vėliau tapo naudingu šaltiniu norint pažinti garsų mokslininką ir geriau suprasti, kas anuomet vyko Kauno gete.

Edgaro Cickevičiaus, „Kauno detalių“ nuotr.

„Ne kartą teko girdėti, kad žydai turėjo savo taisykles, tačiau V. Lazersono šeima puošė Kalėdų eglutę, per Velykas margino kiaušinius. Tas pats dienoraštis buvo parašytas švaria lietuvių kalba, o vaikai ugdyti lietuviška dvasia“, – L. Užomeckis pasakojo, kad V. Lazersonas savo karjerą baigė Kauno geto ambulatorijoje, o gyvenimą – Dachau stovykloje.

Automobilis – į skolą

Dar viena asmenybė, verta ilgėliau sustoti, – Balys Sruoga. Įtraukūs ne tik jo namai, apraizgyti paties kūrėjo sodintomis vynuogėmis, garsių dailininkų paveikslais ant sienų ir Jono Prapuolenio kurtais baldais, bet ir garažas su ekspozicija B. Sruogos automobiliui.

„Turbūt girdėtoje šią istoriją?“ – man papurčius galvą, L. Užomeckis patogiai atsilošė kėdėje.

Edgaro Cickevičiaus, „Kauno detalių“ nuotr.

1930 m., rudenį, Lietuvoje minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, buvo paskelbtas kunigaikščio didybę šlovinančio literatūrinio kūrinio konkursas ir pažadėta 10 tūkst. litų premija už geriausią darbą. Parašęs dramą „Milžino paunksmė“, B. Sruoga neabejojo savo sėkme, todėl iš anksto už 11 tūkst. litų įsigijo mėlynos spalvos automobilį „Fiat 514“. Parsivarė jį Žemuogių gatvę. 1932-ieji ir komisijos verdiktas kūrėjui smogė į paširdžius. Rašytojas, pulkininkas Vladas Braziulevičius, visuomenininkas, poetas Faustas Kirša ir režisierius, aktorius Andrius Oleka-Žilinskas nusprendė, kad nė viena iš šešių pateiktų dramų neverta premijos. Taip Sruogų šeima liko su didelėmis skolomis.

„Kauno bohema labai teigiamai reagavo į šią situaciją. Fotografavosi su automobiliu, B. Sruoga ne vieną bičiulį vežiojo, nes 1931–1932 automobiliai buvo retenybė. Visi džiaugėsi, pats B. Sruoga taip pat džiaugėsi automobiliu. Nesidžiaugė tik žmona Vanda“, – šyptelėjo L. Užomeckis.

Laukia daug premjerų

Šį sezoną „Kauno detalės“ narplios ne tik Žaliakalnio istorijas. Laimonas sudėliojo bemaž trylika maršrutų, kurie ves į anuomet užmiesčiu buvusį Aleksotą, kurortinę Panemunę. Vidiniais kiemais ir skersgatviais ekskursijų vedlys atvers centrinės miesto dalies grožį. Petrašiūnus ir Eigulius pažinti kvies per įspūdingas kapines.

Įdomu: prieš Vėlines ir Visų Šventųjų dieną – speciali ekskursija po miesto kapines. Edgaro Cickevičiaus, „Kauno detalių“ nuotr.

„Eigulių kapines ištyrinėjau, radau daug reikšmingų veikėjų. Ten palaidoti du Mikalojaus Konstantino Čiurlionio broliai ir sesuo Valerija, kuri su kita seserimi buvo pagrindinės jo paveldo saugotojos. Eigulių kapinėse amžinojo poilsio atgulusi ir tremtinė, gydytoja, disidentė, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė. Čia, beje, yra ir vienintelis cirko artistų kvartalas“, – L. Užomeckio lūpose netrukus suskambo tragiška iliuzionisto, fakyro, akrobato ir žvėrių dresuotojo Prano Gudausko istorija.

Vokiečiams okupavus šalį, maisto stigo ne tik žmonėms. Artistui buvo sunku išmaitinti ir savo tigrus. Pagalbos P. Gudauskas kreipėsi į tuometę valdžią. Pasikvietė kelis vokiečių karininkus, norėjo parodyti jiems triukus, drąsiai žengė į narvą.

„Tikėtina, tigrai buvo alkani, galbūt ir pašaliniai žmonės juos suerzino. Vienas tigras puolė ir mirtinai sužalojo savo šeimininką. Vokiečių karininkai, bandydami jį gelbėti, visus tigrus nušovė, – čia L. Užomeckis savo pasakojimą baigė. – Nenoriu visko atskleisti. Tegul lieka paslaptis.“

Teprasitarė, kad prieš Vėlines ir Visų Šventųjų dieną vyks speciali ekskursija po miesto kapines. Naujienų su premjeros žyma esą bus ir daugiau. Tęsis ir virtualusis pasivaikščiojimų ciklas, sulaukęs ypatingo portalo „Kauno diena“ skaitytojų susidomėjimo. Numatytas projektas su LRT, kalendorius tikriems kauniečiams.

„Bus ir techninių naujovių – ausinukai, – L. Užomeckis džiaugėsi, kad ekskursijų dalyviams jie leis laisvai vaikščioti, fotografuoti patikusius objektus ir tuo pat metu girdėti pasakojimus nutolus net apie 150 m. – Aš pats sutaupysiu laiko. Nereikės laukti, kol ateis paskutinis grupės žmogus.“