Didžiuosius „ready made“ objektus pristatė „Nester Custom Art Gallery“ iš Rygos. Šios metalo skulptūros-objektai sulaukė didžiausio lankytojų dėmesio. Festivalio metu buvo siekiama pristatyti meno žanrų ir stilistikų įvairovę, dėmesys buvo skiriamas kiekvienam tarptautinio menų festivalio „Art Kaunas” dalyviui. Gyvai vyko festivalio dalyvių prisistatymai: autoriai dalijosi savo patirtimi ir kūrybos proceso detalėmis.

Festivalio dalyvis 0x0.art skaitė pranešimą „Įdarbinkite“ savo kūrybą! Naujas sprendimas reprodukcijų sertifikavimui ir platinimui“. Festivalio svečiai turėjo galimybę įsitraukti į atvirą diskusiją, kurios dalyviai buvo apdovanoti raktu nuo virtualiųjų durų į dirbtinio intelekto paveikslų kūrimo modulį. Vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose tiek lankytojai, tiek festivalio dalyviai galėjo išbandyti piešimą padedami dirbtinio intelekto.

Akcentas: pirmojo tarptautinio festivalio „Art Kaunas” akimirka. Redakcijos archyvo nuotr.

Nuotaiką praskaidrino Rūtos Remeikės paskaita „Po kokiomis žvaigždėmis gimsta menininkai?“. Kiekvienas galėjo susitapatinti su žymiausiais pasaulio dailininkais.

Renginio nepraleido ir bliuzo karalienė Arina, pristačiusi savo darbus – autorinės pynimo technikos papuošalus, inspiruotus muzikos.

Vakaro metu pristatyta poetės Gulbės ir eksperimentinės tapybos kūrėjos Gabrielės Kuizinaitės kartu sudaryta ir išleista knyga „Miražai“. Knygoje kiekvienam menininkės paveikslui parašytas ketureilis. Dalis darbų iš ciklo „Beržų pašvaistė“ buvo pristatyta festivalio „Art Kaunas“  metu.

R. Peleckas. Orkestro repeticija. R. Pelecko nuotr.

Daug intrigų sukėlė geriausio festivalio kūrinio rinkimas. Šiemet išrinkti geriausią kūrinį turėjo patys festivalio dalyviai, savo balsą atiduodami favoritui. Juo buvo išrinktas menininko iš Panevėžio Ričardo Pelecko didelio formato tapybos darbas „Orkestro repeticija“.

Kurį laiką Vilniuje dirbęs, vėliau į gimtąjį Panevėžį grįžęs menininkas – ne svečias ir Kaune. Jis S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegija) baigė meninio stiklo specialybę, vėliau mokėsi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Pasukęs į tapybą R. Peleckas pasinėrė į juodos ir baltos spalvų pasaulį. Šių antagonistinių spalvų duetas padėjo menininkui išsigryninti savitą stilių. Grafiką primenanti jo tapyba, pastaruoju kūrybos etapu pamėgtas kėdžių motyvas, galintis perteikti ir rimtį, ir ironiją, tampa Lietuvos meno lauke atpažįstamu R. Pelecko kūrybos bruožu.