Naujai atrandama bei šį pavasarį Europos paveldo ženklu įvertinta modernistinė Kauno architektūra lieka įamžinta ir tarptautinio projekto BASE dalyvių fotografijose. Tris dienas Kaune viešėję ir koncertavę ispanai, turkai, lenkai lankė gražiausius tarpukario architektūros pastatus, lėtai kilo ir leidosi Žaliakalnio funikulieriumi. Pažintis su laikinąja sostine išliko dalyvių fotografijose, kurios buvo eksponuojamos projekto organizatorių surengtame konkurse „Kaip mes matome save ir kitus“, informuoja Petrašiūnų bendruomenė.

BASE (Bridging Arts by Seniors for Europe) – tai muzikinis projektas, kurio metu keturių šalių scenose susitiko profesionalūs muzikantai, dainininkai, mėgėjai, laisvą laiką skiriantys dainavimui, šokiui, muzikavimui. Projekte dalyvavo Kauno Petrašiūnų bendruomenės centro senjorai, Alkalos de Henares miesto orkestras, Ankaros miesto muzikantai, Bialystoko trečiojo amžiaus universiteto senjorai.

Per dvejus metus buvo surengti keturi koncertiniai turai Bialystoke, Alkaloje de Henares, Ankaroje, o finalinis pasirodymas įvyko Kaune. Sumanymas rengti fotografijų konkursą kilo pirmo susitikimo Bialystoke metu, kai lankydami vaizdingas miesto ir jo apylinkių vietas, svečiai draugiškai dalijosi įspūdžiais ir nuotraukomis. Miestai, jų istorija ir kultūra, tradicijos ir šiuolaikiškumas, kasdienis gyvenimas ir žmonės – tai temos, prabilusios projekto dalyvių nuotraukose potyrių ir įspūdžių prisodrintais vaizdais.

„Svetimtaučio akimis matomas miestas yra kitoks, gali atrasti naujų, nepastebėtų detalių,“ - tvirtina vienas projekto koordinatorių Tomas Senūta. – „Nuotraukų autoriai – ne profesionalūs fotografai. Tai muzikantai, dainininkai, taip pat mokytojai, inžinieriai ar šiaip paprasti darbininkai, laisvalaikiu muzikuojantys ir dainuojantys. Nors dalis nuotraukų buvo atliktos išties meistriškai, tai nebuvo svarbiausias vertinimo kriterijus. Šios fotografijos nuoširdžios, atviros, jose nevaržomai skleidžiasi įspūdis, matosi, kaip susidomėjęs žvilgsnis stabteli ties viena ar kita detale. Kiekvienam kauniečiui galėčiau rekomenduoti peržiūrėti šias nuotraukas, nes jose tai, pro ką beveik kasdien praeiname nepakeldami galvos ir „neužkabindami“ žvilgsniu.“

Centrinis paštas, Pieno centras, Pažangos rūmai, miesto savivaldybės pastatas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, pastatai Laisvės alėjoje Nr. 83 ir Nr. 85 – tai vieni įspūdingiausių lietuviškojo modernizmo architektūros pavyzdžių. Tanki jos koncentracija mieste, architektų ir paveldosaugininkų nuomone, yra unikalus reiškinys visoje Europoje.

„Žmonės, kuriems pristačiau tarpukario Kauno architektūrą, atidžiai klausėsi ir apžiūrinėjo pastatus, jų interjerą. Juos stebino tai, kad pastatai nėra išsimėtę po visą miestą, kad visa miesto zona sudaro stilistinio vientisumo įspūdį. Išties, Europoje galime rasti ne tiek daug panašių pavyzdžių“, - pasakoja gidė Alma Pielikytė, projekto dalyvius lydėjusi po Kauno Naujamiestį.

Pasak gidės, tarpukario architektūroje atsispindi tuometinės Bauhaus stiliaus tendencijos. Vis tik lietuviškasis modernizmas pasižymi išskirtine stilistika. „Pastatų fasaduose galima pamatyti imituojamus medžio drožybos elementus, balkonų grotelėse augalų ir gėlių motyvai, interjeruose atkartojami lietuviški audimo raštai. Jiems būdingas horizontaliomis linijomis dalijamas fasadas, suapvalintų langų formos. Tai ir labai gražu, ir unikalu, tik mūsų pačių iki galo dar neįvertinta“, - apgailestauja gidė, pripažindama, kad tarpukariu susiformavęs architektūros stilius, Lietuvoje įgavęs savitą, lakonišką braižą gali patikti ne visiems, kai tuo tarpu ispanų modernizmas daugelį stebina itin puošniomis, stilingomis formomis.

Bene didžiausią įspūdį projekto dalyviams paliko aukštu bokštu į dangų kylanti Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. „Žvelgiant į bažnyčios panoramą, atrodo tarsi medžių šakos ją keltų į dangų, o žvelgiant nuo jos stogo atsiveria nuostabi miesto panorama. Nepakartojamas įspūdis“, - prisimena vieną gražiausių viešnagės Kaune momentų senjorai iš Bialystoko trečiojo amžiaus universiteto.

Kauno žalumos pakerėti ispanai bei turkai negailėjo gerų žodžių ir Naujamiesčio architektūrai. Atstovaudami savo šalims, kurių architektūros tradicijos skaičiuojamos šimtmečiais, svečiai grožėjosi lietuviškuoju minimalizmu, griežtomis fasadų linijomis, plokštumomis, stilistikos ir funkcionalumo darna. Deja, pro akis neprasprūdo ir tai, kad pastatai apšepę, trūksta šeimininkų ir restauratorių dėmesio.

„BASE projekto dalyviai turėjo progos pabuvoti keturiuose skirtinguose miestuose, turinčiuose savą istoriją, kultūrą, tradicijas. Tai labai vertinga patirtis. Matėme įvairiatautį ir religinių konfesijų gausa pasižymintį Bialystoką, Don Kichoto ir Sančo Pansos kūrėjo Migelio de Servanteso gimtinę Alkalą de Henares, naujumo įspūdžiu pribloškusią Turkijos sostinę Ankarą. Paprastai pristatydami savo šalį ir miestą žmonės atsigręžia į tai, kas sena, rodo senamiesčius, istorinius statinius. Mes norėjome Kauną pristatyti, kaip modernų europietišką miestą,“ – pasakoja vienas projekto koordinatorių T. Senūta.

„Fotografijų konkursas „Kaip mes matome save ir kitus“ mums taip pat puikiai pasitarnavo. Dalyviams pasiūlėme savo temą, jiems ji patiko, ir štai dabar turime visą Kauno modernistinės architektūros nuotraukų rinkinį, kuris iškeliavo į Ispaniją, Turkiją ir Lenkiją,“ – džiaugiasi koordinatorius.

Projekto dalyviai pripažįsta ir tai, kad kelionės iš vieno miesto į kitą, dalinimasis nuotraukomis socialinio tinklo puslapyje, žvilgsnio perkėlimas nuo išorinio objekto į vidinį, nuo Jis į Aš jiems leido atsigręžti į pačius save – pamatyti savo miestą, jo architektūrą, gatves, kavines, parduotuves, žmones projekto partnerių akimis.