Pusės tonos inkilas

Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Keliaujančios architektūros dirbtuvės: Kvadratu“ atidaryme kauniečiai ir miesto svečiai susipažino su projektu, įsitraukė į kūrybines dirbtuvėles, dalyvavo diskusijose su žinomais Lietuvoje architektais ir išlydėjo pirmąją projekto komandą į kūrybines dirbtuves Griškabūdyje.

Rotušės aikštėje žmonės dalyvavo kėdučių gaminimo dirbtuvėse, interaktyviame užsiėmime „Miesto žaidimas“, klausėsi architektų Lino Tuleikio, Rolando Paleko, menininkės Evelinos Šimkutės, sociologės Dalios Čiupalaitės diskusijų ne tik apie Kauną, bet ir mažųjų Lietuvos miestelių viešąsias erdves.

Aikštėje akis traukė iš medžio masyvo ir vidaus nuotėkų surinkimo vamzdžių įrengtas daugiau nei pusę tonos svorio bei šešių metrų aukščio "kultūros inkilas", kuris keliaus kartu su projekto dalyviais.

"Mes turime šio inkilo griaučius. Inkilas yra tarsi viešosios erdvės užuomazga. Visus kviečiame tuos griaučius aprengti, o koks bus drabužis, priklauso nuo mūsų visų, – simbolinę "kultūros inkilo" reikšmę aiškino projekto koordinatorė ir architektė Rasa Chmieliauskaitė. – Beje, inkilas turi tarsi dvi erdves. Viena, sauganti nuo lietaus, yra apačioje. O viršuje – tarsi nedidelė scena, kurioje vakarais koncertuos įvairūs atlikėjai."

Kurti patiems

"Keliaujančios dirbtuvės į geografinius kultūros pakraščius atneša geros kokybės kultūrinius žaidimus, žadinančius suprasti kūrybines bendruomenės galias. Tai – tas gerasis įvykių eksportas, galintis įkvėpti mažų miestelių žmones nesijausti mažais“, – formatą gyrė L.Tuleikis.

Architektas esmine šio projekto savybe laiko provincialumo laužymą, nešant žinią, kad kiekvienas žmogus gali būti didis kūrėjas ir tiki, jog šis projektas gali leisti žmonėms patikėti, kad jie yra pajėgūs kurti savo aplinką.

"Tai svarbus projektas, nes daugiau nei 90 procentų mus supančios aplinkos yra kuriama ne architektų rankomis. Mūsų pareiga – dalytis kokybiškos aplinkos kūrimo patirtimi, reikia tik fantazijos ir šiek tiek drąsos sulaužyti taisyklę", – pasakojo ne kartą šio projekto iniciatyvose dalyvavęs architektas R. Palekas, pabrėžęs, kad projekto žinia nukreipta į aplinką, kurią kokybiškai galime pakeisti mes visi.

Ne tik didieji miestai

Pagrindinė projekto „Keliaujančios architektūros dirbtuvės: Kvadratu“ veikla – kūrybinės dirbtuvės – bus įgyvendinamos moksleivių vasaros atostogų metu, rugpjūčio mėnesį.Šiais metais iš viso bus surengtos penkerios kūrybinės dirbtuvės, o vienų dirbtuvių trukmė pailgės iki 5 dienų.

Architektai ir menininkai paskutinį vasaros mėnesį lankysis Griškabūdyje (rugpjūčio 1 - 5 d.), Antanave (rugpjūčio 7 - 11 d.), Kaltanėnuose (rugpjūčio 13 - 17 d.), Zibaluose (rugpjūčio 19 - 23 d.) ir Naujajame Obelyne (rugpjūčio 25 - 29 d.).

"Lietuva nėra tik trys didieji miestai. Mažieji miesteliai yra svarbi, deja, dažnai užmiršta dalis, kurioje ryškiausiai matomi šalies savitumai“, – teigė projekto kuratorius Justinas Kalinauskas.

Visus penkis miestelius aplankys skirtingos architektų, tyrėjų, grafikos dizainerių, muzikos technologijų bei kitų krypčių menininkų komandos. Tikslas – kartu su miestelio gyventojais, o ypač vaikais ir jaunimu, sukurti architektūrinius, meninius objektus, kurie praturtintų miestelio viešąją erdvę.

Šiemet atnaujintoje programoje ne tik prailgintos kūrybinės dirbtuvės, bet ir paįvairinta komanda įvairių sričių menininkais, suprojektuotas transportuojamas kultūrinis inkubatorius, kuriame vakarais miesteliuose bus organizuojamos kultūrinės programos.

Daugelio šaknys – kaimeliuose

Kodėl po nedidelius Lietuvos miestelius keliaujantis projektas startavo didmiestyje – laikinojoje sostinėje? Projekto kuratoriaus teigimu, labai didelė kauniečių dalis turi šaknų mažuosiuose miesteliuose arba kaimuose, kuriuose gyvena jų dėdės, tetos, močiutės, pusseserės ar pusbroliai su šeimomis.

"Didmiesčių gyventojai per mažai gauna pozityvios informacijos apie procesus, vykstančius šalies regionuose. Dėl šios priežasties projektas startavo Kauno širdyje, taip atkreipdamas visuomenės dėmesį į mažuosius šalies miestelius", – tęsė J.Kalinauskas.

Kodėl projektas vadinasi "Kvadratu"?

„Žodis ,,Kvadratu“ nurodo išplėstą projekto skvarbą ir komandos spektrą. Šiais metais projekte dalyvausiančius architektus papildys su viešąja erdve dirbantys menininkai bei akademinio lauko tyrėjai, kurie projektui suteiks analitinių įžvalgų, padės Keliaujančioms dirbtuvėms dar giliau pažinti miestelius ir jų problematiką“, – pasakojo J. Kalinauskas.