Keramikos muziejuje eksponuojama paroda "Figūrinė skulptūra ir dekoras", kurioje – jaunų menininkų kūriniai, kuriuos jie atliko vadovaujami pasaulyje garsaus keramiko Sergejaus Isupovo.

Neleido improvizuoti

"Aš jiems liepiau daryti tai, ką darau aš", – per parodos atidarymą apie bendrą darbą su jaunuoliais sakė S.Usupovas, pagarsėjęs porceliano menininkas, kuriantis išskirtinės plastikos, siurrealistines skulptūras.

JAV ir Estijoje gyvenančio keramiko vadovaujami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentai dvi savaites darbavosi kūrybinėse dirbtuvėse: kiekvienas sukūrė po dvi užbaigtas skulptūras, kurios skiriasi viena nuo kitos tiek savo forma, tiek plokštuma, tiek tūriu.

S.Isupovas noriai kalba apie parodą ir bendravimą su studentais. "Džiaugiuosi darbu su studentais, kadangi viskas vyko sklandžiai ir gražiai. O kokia parodos idėja? Ji pati jums turi atsiskleisti, patys darbai pasakys, kokia yra jų koncepcija", – šypsosi menininkas, kurio paties kūriniai išsiskiria savo formos ir dekoro derinimu su piešinio pasakojimu, kuriamu per poglazūrinius dažus ir skaidrias glazūras.

Iš medžiagos išspausti viską

Kūrybinių dirbtuvių savaitėmis studentai skulptūras kūrė ir iš natūros – turėjo gyvą pozuotoją ir valandą jos kūno linijoms įsidėmėti. Tokiu būdu S.Jusupovas rodė studentams, kaip iš plokštumos galima sukurti erdvinį vaizdą, iš molio – skulptūrą, objektą, taip pat ir taikomąjį meną, kurį, paties teigimu, galima pasidėti ant lentynos.

"Antras objektas buvo galva – ir kaip figūra, ir kaip detalė. Galva buvo kaip dekoravimo objektas, o tema – menininkas ir modelis. Trečioji tema – kubas, kurio idėja taip pat buvo plokštumos ir erdvės interpretacija. Jis taip pat buvo dekoruojamas", – anot S.Jusupovo, dar viena svarbi visų kūrybinių dirbtuvių idėja – pabaigti kuriamą objektą ir pademonstruoti savo darbštumą.

Pripažintas menininkas, regis, buvo suprastas. "Sergejus mums parodė, kaip iš medžiagos galima paimti viską – išspausti maksimalią galią. Pamatėme daug profesionalumo, kruopštumo, profesinio atsidavimo", – per parodos atidarymą įspūdžiais dalijosi studentai.

Galvos – kaip simbolis

Parodoje galima pamatyti bareljefinių skulptūrų (iškilus skulptūrinis vaizdas), įvairiai dekoruotų lėkščių ir puodelių, mažyčių skulptūrėlių, kurios kaip maži kareivėliai kovoja už menininko būvį. Dėmesį labiausiai traukia keraminės žmogaus galvos, dekoruotos įvairiais piešiniais, o kai kurios – su žmogaus plaštakomis, spaudžiančiomis lyg remtųsi į šias galvas.
Vieni veidai perkreipti iš skausmo, kiti – šalti ir abejingi, treti – besipuikuojantys: Viskas čia atgyja ir gyvena savo gyvenimus. Visuose darbuose dominuoja žmogaus figūra – bareljefinis arba tiesiog nutapytas pozuotojos siluetas.

Studentai stebina savo išmone. Antai vienos galvos akys – boksininko galva su besitęsiančiu kūnu, o pati skulptūros faktūra – tarsi suskeldėjusi, sutrupėjusi, besilupančiais dažais. Boksininkas smūgiuoja kitam boksininkui, ir skulptūra suyra.

Dėmesį patraukia ir kitas ryškus kūrinys – dvi žmogaus galvos, sujungtos viena su kita per jų plačiai pražiotas burnas. Čia jos klykiančios, rėkiančios, išstumiančios skausmą per garsą. Skulptūroje vaizduojamos dramblio kaulo spalvos galvos, o jų praviros burnos, kurios tampa viena – išdažyta ryškiai mėlynais dažais, kurie sutepa ir vaizduojamus veidus.
Parodos koncepciją puikiai papildo ir pasirinkta erdvė – Keramikos muziejus. Raudono molio plytų sienos ir lubų skliautai primena, kad kuriant skulptūras molis buvo pati svarbiausia medžiaga, tačiau sykiu ji gali turėti ir savitą likimą, išgyventi, net ir labai kisdama.

Kas? Keramikos darbų paroda "Figūrinė skulptūra ir dekoras".
Kur? Keramikos muziejuje Kaune.
Kas? veikia iki liepos 6 d.