Paskaitų koordinatorė, salono „Jaukūs namai“ direktorė Asta Kavaliauskaitė savo aktyvia veikla tiesia vis tvirtesnius tiltus tarp Japonijos ir Lietuvos. Ji viliasi, kad šios paskaitos padės lietuviams atrasti ir suprasti, kiek daug ko galime pasimokyti iš Japonijos kultūros.

„Stipri bendruomenė – tai stipri valstybė. Imkime pavyzdį iš japonų, kurių bendruomeniškumo jausmas labai stiprus. Jie įrodė, kokie stiprūs tampame dirbdami išvien“, – sako A. Kavaliauskaitė ir džiaugiasi, kad šis Šilainių bendruomenės projektas sulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimo.

Pirmojoje paskaitoje „Otsukaresama! Bendruomeniškumo ir atsidavimo kultūra“ Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro direktorius dr. Arvydas Kumpis pasakos apie unikalią japonų kultūrinę ypatybę – norą priklausyti grupei. Ar žinojote, kad frazė „Otsukaresama“ Japonijoje reiškia ne tik padėką, bet ir atspindi gilų bendruomeniškumo jausmą? Kad japonų vaikai į mokyklas eina su geltonomis kepuraitėmis, o iki pat durų juos palydi gatvėje sutinkami žmonės?

A. Kumpio nuotr.

„Tai ne tik savitarpio pagalba, bet ir bendruomenės kūrimas ir augimas, neatskiriant kartų viena nuo kitos“, – teigia viena iš paskaitų ciklo iniciatorių A. Kavaliauskaitė.

Ji pati pakvies į paskaitą „Sveikata iš gamtos. Tiesa ir mitai apie žaliąją arbatą“. „Per šią paskaitą į žaliąją arbatą pažvelgsime iš japonų perspektyvos. Kokią arbatą dažniausiai geria japonai? Kokios jos sveikatinančios savybės? Kaip atskirti, kuri arbata kokybiška?“ – vardija pokalbio temas A. Kavaliauskaitė.

Ko galime pasimokyti iš Rytų šalių, kad taptume sveikesni? Atsakymus padės rasti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos gydytoja gastroenterologė, dietologė doc. dr. Aida Žvirblienė, paskaitoje „Vakarų ir Rytų dietų panašumai ir skirtumai bei jų reikšmė sveikatai“ pasakosianti apie tai, kad ilgo ir kokybiško gyvenimo, stipraus imuniteto garantas yra sveikas žarnynas.

Nepamiršta ir jaunosios kartos auklėjimo tema. Į paskaitą „Japonijos švietimo sistema: pagarbos ir atsakomybės pavyzdžiai bei unikalios patirtys, dėl kurių vaikai užauga sėkmingi“ pakvies Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė. Bendradarbiavusi su Japonijos mokyklomis ir per daugybę metų sukaupusi japoniškos švietimo kultūros patirties pedagogė pasidalys atrastais ugdymo pavyzdžiais, kurie leidžia suprasti vertingiausius žmogaus ugdymo pagrindus.

Paskaitų ciklą vainikuos intriguojantis pokalbis „Japonija Lietuvoje ir Lietuva Japonijoje. Samurajaus garbės kodeksas“. Jo pasiklausyti kviečia A. Kavaliauskaitė ir Čiunė Sugiharos namų-muziejaus direktorius Ramūnas Janulaitis.

Istorikas, ketvirtos kartos kaunietis R. Janulaitis papasakos apie stebuklui prilyginamą žydų tautybės pabėgėlių išgelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu. Kodėl pabėgėliai kreipėsi į Japonijos konsulatą? Kaip Kaune rezidavusiam Japonijos diplomatui Č. Sugiharai pavyko gauti jiems gyvybės vizas keliui iš Kauno per Maskvą iki Vladivostoko, vėliau laivu – į Japonijos uostą Tsurugą? A. Kavaliauskaitė primins, kaip daugiau nei 2 tūkst. vizų žydų pabėgėliams išdavęs vienas labiausiai gerbiamų žmonių Japonijoje ištiesė pirmąjį tikrą tiltą tarp Lietuvos ir Tekančios Saulės šalies. Jis įkūnijo Samurajų kodeksą – neturi teisės nepagelbėti kitiems.