Šiais metais vykstanti paroda "Vitrum Balticum" – jau šeštoji. Lotyniškai jos pavadinimas reiškia "Baltijos stiklas", tuo norint pasakyti, kad vienas pagrindinių šios parodos tikslų yra parodyti Baltijos šalių stiklo meną, atskleidžiant jo pokyčius ir naujoves.

Bienalės principu vykstanti paroda šiemet pavadinta "Vitrum Balticum VI. Optical Outlook". Apie ją – pokalbis su parodos kuratore Raimonda Simanaitiene.

– Kas paskatino 2000-aisiais surengti parodą "Vitrum Balticum"? Į ką tai buvo orientuota ir ar pasisekė įgyvendinti lūkesčius?

– Pirmąją "Vitrum Balticum" parodą surengėme beveik atsitiktinai ir, galima sakyti, netgi šiek tiek chuliganiškai. Postūmį jai suteikė nuostabi kelionė. Tais metais man teko kuruoti Lietuvos stiklo meno kolekciją (joje dalyvavo apie dešimt mūsų stiklo dailininkų), kurią demonstravome didžiuliame projekte "Nordic Glass 2000: The Glass Without Boundaries", startavusiame Danijoje ir dvejus metus keliavusiame po visas Šiaurės ir Baltijos šalis. Pakviesti ir nuvykę į šios parodos atidarymą Kopenhagoje, atsidūrėme itin aktyviame tarptautiniame kontekste, praplėtėme kolegiškus ryšius, apskritai labai įsikvėpėme: tai buvo viena grandioziškiausių ir įdomiausių stiklo ekspozicijų, matytų nuo nepriklausomybės atgavimo laikų.

Grįžus į Lietuvą iš karto norėjosi surengti kokį nors renginį, pratęsiantį tą kūrybišką pasibuvimą Danijoje, pasikviesti kolegas, pademonstruoti turimus darbus. Regis, per dvi savaites suradome galimybę eksponuotis Kauno keramikos muziejuje, sukvietėme čia lietuvių ir latvių dailininkus. Pastarieji į parodą atvyko su savo darbais, kuriuos tuoj pat ir išeksponavome. Išleidome mažą lankstinuką. Nepaisant visų šių stichiškų veiksmų, paroda išėjo patraukli ir neliko nepastebėta (pas mus meninio stiklo ekspozicijos tuo metu buvo dar retas reiškinys). Tad džiaugėmės rezultatu ir nusprendėme parodą tęsti ateityje.

– Kaip per 5–6 metus pasikeitė "Vitrum Balticum" parodos?

– "Vitrum Balticum" ekspozicija keitėsi kiekvieną kartą, kai tik būdavo surengiama. 2002-ųjų rudenį surengtoje "Vitrum Balticum II" parodoje dalyvavo jau kur kas daugiau stiklo autorių: prisijungė estų menininkai, tais metais kviestinių svečių teisėmis prisistatė menininkai iš JAV (dalyvavo žymus išeivijos stiklo dailininkas Albinas Elskus ir amerikietis stiklininkas Markas Ekstrandas, palaipsniui tapęs "lietuviu" ir šiuo metu gyvenantis Panevėžyje). Beje, po šios parodos A.Elskus savo stiklo plokštes padovanojo Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui. Tąsyk buvo išleistas parodos katalogas (beje, tai daroma iki šiol). Parodą nuspręsta organizuoti trienalės principu, tad kitą kartą ji surengta 2005 m.

Didelė meninio stiklo naujovių sklaida išryškėjo 2008 m. projekte, kurio devizas – "Vitrum Balticum IV. New and Young" (naujas ir jaunas). Norėjosi originaliai pristatyti meninio stiklo sritį, su juo kuo plačiau supažindinti Lietuvos miestus. Taigi tuomet pagrindinę parodą lydėjo daug personalinių autorinių ekspozicijų. Paroda buvo eksponuota ne tik Kaune, bet ir Klaipėdos, Alytaus, Kėdainių, Telšių galerijose. Tą kartą parodai "Vitrum Balticum" įdomias instaliacijas pateikė suomių menininkas Vesa Varrela ir estė Kairi Orgusaar (perkeldami į parodą jos instaliaciją vis naujai transformuodavome įvairiose aplinkose). Dėl to galėjome akivaizdžiai suvokti ir atskleisti, kaip stiklas tampa konceptualaus meno kūrimo priemone.

2011 m. keitėme ekspozicijos aplinką. To reikalavo mūsų sugalvotas šūkis. Fotografijos galerijoje pristatytas projektas "Vitrum Balticum V" dailininkams pasiūlė intriguojančią "Image Memory" (regimoji atmintis) koncepciją. Tą kartą parodoje buvo sujungtos dvi meno sritys – fotografija ir stiklas. Nuotraukose norėta užfiksuoti pirmines stiklo kūrinio inspiracijas, kūrinio idėjos gimimo šaltinius, kurie vėliau įprasminami ir realizuojami stikle. Parodoje fotografijos buvo eksponuojamos šalia išbaigtų stiklo darbų. Taip į pirmą planą kūriniuose buvo iškeltas turinys, idėja. Šį renginį lydėjo personalinės ekspozicijos. Pavyzdžiui, "Aukso pjūvio" galerijoje (su kuria draugaujame ir šiais metais, nes čia yra surengta parodos ekspozicijos dalis) 2011 m. buvo demonstruojama Artūro Rimkevičiaus personalinė paroda, mane pastūmėjusi atrinkti jo darbus į kitą, Europai labai svarbų ir didžiulį projektą "European Glass Context 2012", kuris vyko Bornholmo saloje.

– Kodėl šių metų parodoje pasirinkta "Optical Outlook" koncepcija?

– Devizas "Optical Outlook" (optinė perspektyva, požiūris, vaizdas) parodos dalyvius nukreipė kurti dviejomis kryptimis. Pirmasis tezės interpretavimo kelias galėjo būti siejamas su intelektualine, semantine temos samprata, siekiu kūriniuose atspindėti optines iliuzijas, kuriomis domėjosi daugelis įvairių laikotarpių meninių krypčių ir sričių menininkų. Iš jų labiausiai norėtųsi išskirti žymių XX a. modernistų M.C.Escherio ir V.Vasarelio kūrybą, kurioje optinės iliuzijos tampa pagrindine meninių darbų intelektualine, prasmine intriga ir skatina nevienareikšmį šių kūrinių suvokimą.

Kita devizo kryptis buvo siejama su stiklo, kaip meninės medžiagos, išskirtinėmis ypatybėmis – skaidrumu, blizgumu ir optiškumu. Būtent šios savybės yra esminės stiklo menui, būdingos vien tik jam ir iki šiol svarbios daugeliui iškiliausių stiklo menininkų arba stiklo meno mokyklų (čia derėtų išskirti čekų, slovakų, skandinavų stiklo autorius). Skaidrumas, optiškumas leidžia sukurti įstabius meninio stiklo vaizdinius ir juose atskleisti estetinius šios dailės šakos parametrus. Be abejonės, vadovaujantis "Optical Outlook" devizu dailininkų darbuose susijungė ir abu paminėti žiūros taškai.

– Kokie buvo pagrindiniai kriterijai, kad iš 18 valstybių atsirinkote 60 menininkų? Ir kodėl dominuoja Skandinavijos ir Baltijos šalių autoriai?

– Pagrindiniai atrankos kriterijai buvo du: darbo atitikimas parodos idėjai ir jo kokybinis lygmuo. Skandinavų ir Baltijos šalių autorių gausą galime sieti su savotišku prielankumu minėtai stiklo sampratai, su tam tikra inercija: vis dėlto mūsų rengiama paroda ilgesnį laiką buvo labiau žinoma šiame regione, tad, natūralu, kad parodos dalyvių ratas plečiasi palaipsniui. Anksčiau į parodą kviesdavome tik aplink Baltijos jūrą esančių šalių autorius. Ir tik šiemet ją paskelbėme atvirą visiems norintiesiems.

– Ar lengva suvaldyti tokią gausą menininkų ir su jais dirbti?

– Organizuoti didelę konkursinę parodą niekuomet nėra lengva. Reikia pereiti daug etapų sukuriant ir įgyvendinant renginio strategiją, pradedant idėjos formavimu, jos paskelbimu, atranka ir baigiant parodos (-ų) eksponavimu, įvairialype komunikacija su autoriais, techniniais dalykais. Pavyzdžiui, kad ir šį kartą – pora darbų nepasiekė Lietuvos (įstrigo muitinėse), vienas, deja, sudužo, kitas vietoj Lietuvos nukeliavo į Libiją!

Vienam žmogui daryti visus šiuos darbus būtų beveik neįmanoma. Todėl dauguma panašių projektų yra rengiama sutelkus komandą. Organizuodama "Vitrum Balticum visuomet turėjau padedančių kolegų, tačiau jau antras kartas, kai šios parodos ir teorinio seminaro rengėjų branduolį sudaro keturi žmonės: aš ir trys gabios stiklo menininkės, jaunesnės kartos dailininkės Julija Pociūtė, Audronė Andrulevičienė ir Valda Verikaitė. Labai padeda VDA stiklo studijos studentai ir įvairūs kiti talkininkai.

– Kokie pagrindiniai šios parodos lūkesčiai ir tikslai?

– Pasirinkus parodos koncepciją "Optical Outlook", žinoma, tikėjomės, kad menininkai reaguos į mūsų devizą ir pateiks prasmingus, kartu ir vaizdiškai įtaigius kūrinius. Norėjome sulaukti darbų, kurie atskleistų ne tik idėją, bet ir stiklo meno estetinę pusę. Atrodo, neapsirikome: turime labai daug kūrinių, kuriuose neįprastai žaidžia optika, kuriamos optinės iliuzijos, stiklas sužavi lauždamas šviesą, skleisdamas atspindžius, taip išryškinama stiklo objekto plastinė ir medžiagiškoji specifika. Todėl, manau, kad paroda, praturtinta šiuo aspektu, bus labai įdomi ne tik šios srities profesionalams, bet ir visai visuomenei.

Kas? Paroda "Vitrum Balticum VI. Optical Outlook".

Kur? M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? veikia iki birželio 22 d.

Kas? Paroda "Vitrum Balticum VI. Optical Outlook".

Kur? galerijoje „Aukso pjūvis”.

Kada? veikia iki birželio 12 d.