Tremtis – skaudi bausmė

Nuo seniausių laikų tremtis iš gyvenamosios vietos buvo laikoma didžiausia bausme. Pavyzdžiui, X a. pr. Kr. senovės Romoje amžina tremtis kaip bausmė galėjo būti skirta didžiausiems nusikaltėliams. Mums, lietuviams, trėmimai dažniausiai asocijuojasi su 1941–1953 m. represijomis, tačiau tremčių ar net savanoriškai dėl įvairių priežasčių pasirinkto gyvenimo Sibire būta ir anksčiau.

Šią primirštą tiesą patvirtino projektas "Lietuvos sibiriada", kurio dalyviai keliose ekspedicijose į Irkutsko, Tomsko, Krasnojarsko archyvus surado vertingų Lietuvai dokumentų. Projekto dalyviai visa, ką buvo galima fotografuoti, kopijuoti, parvežė į Lietuvą.

XIX a. aidai

"Mes, tyrinėdami senosios lietuvių diasporos Sibire paveldą, ne tik parvežėme į Lietuvą daug informacijos, bet ir siekiame ją paskleisti Lietuvoje įvairiuose reginiuose, susitikimuose su gyventojais, internete ir kitur", – aiškino susitikime su kauniečiais minėto projekto vadovas Viktoras Bilotas, besidomintis istorija VDU doktorantas.

Didelio susidomėjimo Lietuvoje sulaukė pernai vasarą Tomsko ir Irkutsko sričių archyvuose ekspedicijos dalyvių rasti 1836–1923 m. dokumentai, liudijantys, pavyzdžiui, apie ištremtus 1831 m. ir 1863 m. sukilimo dalyvius, kitus politinius ir nepolitinius tremtinius, valstiečius, įvairius specialistus.

"Štai 1863 m. penkiolikmečio sukilimo dalyvio kauniečio Prano Jonaičio prašymas grįžti į tėvynę. Tačiau tai tik vienas pavyzdys iš 200 sukilėlių lietuvių, ištremtų į Jenisiejaus guberniją. Jų žinialapius ar kitus dokumentus atvežėme į Lietuvą. Mums pavyko aptikti ir savanoriškai atvykusių iš Lietuvos teritorijos ir Sibire įkūrusių Naujausios Baisogalos, Šeduvos, Andriejevkos kaimus gyventojų sąrašus", – sakė V.Bilotas.

Tarp surastų dokumentų yra ir lietuvių išeivių, sukūrusių Sibire šeimas, ir po Pirmojo pasaulinio karo panorusių grįžti į tėvynę, tremtinių prašymai leisti į gimtinę ar, atvirkščiai, buvusių tremtinių ar naujai atvykusių iš Lietuvos žmonių prašymai steigti privačius verslus Sibire.

Didžiausia pasaulyje parapija

Projekto dalyviai Irkutsko srities archyve surado dokumentų ir apie Irkutsko katalikų bažnyčios statybą, kuriai vadovavo Antanas Staseliūnas, apie šios bažnyčios kleboną Kristupą Švirmicką, kilusį iš Suvalkijos. Beje, K.Švirmickas 40 metų vadovavo anuomet didžiausiai pagal plotą pasaulyje Irkutsko katalikų parapijai. Archyve aptiktos minėtos bažnyčios senojo altoriaus fotografijos, dokumentai apie kitus lietuvių dvasininkus.

Krasnojarsko krašto valstybiniame archyve aptikta ir Zigmonto Antano Aleksos-Angariečio byla su jo nuotrauka. Šis iš Suvalkijos kilęs revoliucionierius, XIX a. pradžioje studijavęs Varšuvos veterinarijos institute, buvo iš jo pašalintas už dalyvavimą anticarinėje demonstracijoje. Grįžęs į Lietuvą ir tapęs Lietuvos socialdemokratų partijos vadovu Panevėžyje, 1909 m. buvo suimtas, kalintas, 1915–1917 m. gyveno tremtyje, Jenisiejaus gubernijoje.

Brolių Yčų pėdsakai

Ypač vertingos Tomsko srities archyve aptiktos šio miesto universiteto studentų, būsimųjų nepriklausomos Lietuvos valstybės veikėjų brolių Jono ir Martyno Yčų, Jono Aukštuolio asmens bylos ir kt. Priminsime, kad Martyną Yčą, būsimą tarpukario Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministrą, studijuoti teisę Tomsko universitete pakvietė mokyklos direktoriumi tame mieste dirbęs vyresnysis jo brolis pedagogas Jonas, vėliau tapęs nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėju, profesoriumi, nacionalinės istoriografijos pradininku.

O kas yra girdėjęs apie Joną Aukštuolį – pirmąjį tarpukario Lietuvos ambasadorių Švedijoje? Nedaugelis. Juolab retas kuris žino ir apie artimą brolių Yčų ir J.Aukštuolio giminystę – jie buvo pusbroliai. Tai, matyt, ir lėmė, kad broliai Yčai turėjo įtakos J.Aukštuolio sprendimui taip pat atvykti studijuoti į Tomską, kai jo teisės studijos Peterburgo universitete nutrūko dėl dalyvavimo studentų streike. Kadangi J.Aukštuolis nenorėjo prarasti vienų studijų metų (tokia jam buvo skirta bausmė), jis išvyko tęsti teisės studijų į Tomsko universitetą, kur jau studijavo M.Yčas. Baigęs studijas, J.Aukštuolis, kaip ir broliai Yčai, grįžo į Lietuvą.

Parvežė virš 1 700 dokumentų

Šis projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant asociacijai "Lietuvių tiltai", Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, Lietuvos valstybės istorijos archyvui (LVIA), Vytauto Didžiojo universitetui, Sibiro lietuvių bendruomenėms. Kaip šio projekto dalyviai, Krasnojarsko srities archyve šiemet lankėsi LVIA Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė ir projekto vadovas V.Bilotas.

Anot asociacijos "Lietuvių tiltai" prezidentės dr. Juditos Džežulskienės, pernai projekto dalyviai parsivežė apie 700 vienetų dokumentų kopijų, o šiemet – daugiau nei 1 000. Jos pateko į LVIA ir bus prieinamos visiems, kuriems rūpi ir įdomi ši tema. "Džiugu, kad į šią veiklą įsitraukia grįžę į Lietuvą tremtinių palikuonys, projekto dalyviams padedantys surasti lietuvių kultūrinį paveldą Sibire ir jį sugrąžinti į Lietuvą", – sakė dr. J.Džežulskienė.

Pasak Lietuvių išeivijos instituto atstovės dr. Daivos Dapkutės, XIX a. pabaigoje Rusijoje galėjo būti apie trečdalis milijono lietuvių, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jam vykstant – dar daugiau. Mat bėgo nuo karo net ir valstiečiai, kuriems išsiskirti su savo ūkiais buvo itin sunku. Po 1918 m. vasario 16-osios į Lietuvą grįžo daugybė emigrantų, bet ir Rusijoje jų liko nemažai. Pastarųjų likimai lauks savo tyrinėtojų, kai visiškai atviri taps Rusijos archyvų sovietiniai fondai. Kitose ekspedicijose projekto dalyviai planuoja Tobolsko, Omsko, Vladivostoko archyvuose toliau ieškoti svarbių Lietuvos istorijai dokumentų.