Tai buvo gyvybinga, spinduliuojanti žavesiu ir puikiu aktoriniu talentu asmenybė, savo sopranu turtinusi Lietuvos operą nuo 1924 iki 1948 m. Gimusi JAV, išauginta religingoje, bet labai kūrybingoje ir išsilavinusioje šeimoje, Marijona, atrodo, ir negalėjo pasirinkti kito kelio kaip kūrėjos, besistengiančios įprasminti savo veiklą.

Meilę tėvynei dainininkė neabejotinai paveldėjo iš savo tėvo Mykolo Prano Rakausko, buvusio knygnešio, kuris 1888 m. turėjo palikti Lietuvą, nes už lietuviškos spaudos platinimą grėsė tremtis. Taip pat tėvų dėka visi septyni Rakauskų vaikai mokėjo rašyti ir skaityti lietuviškai, nors mokėsi JAV.

1922 m. Marijona galutinai nusprendė įsikurti Lietuvoje. 1924 m. kovą dainininkė debiutavo operoje "Karmen" – čia jos atliktas pagrindinis Karmen vaidmuo sulaukė didelio pasisekimo. Apie 1935 m. Marijona sutiko savo "draugą gyvenimas iš gyvenimo" – scenografą Liudą Truikį ir liko su juo iki pat savo mirties – 1975 m.

"M.Rakauskaitė nebuvo turtinga. Augo mylinčioje šeimoje tarp trijų seserų ir brolio. Viena jos sesuo ir vienintelis brolis pasirinko tarnystę Dievui, o vyriausioji iš seserų – Marijona – kūrėjos, mūzos kelią", – pasakoja knygą apie garsiąją solistę rengianti prof. Raminta Lampsatytė.

Nors gyveno nepasiturinčiai, solistė visada atrodė nepriekaištingai. Išorinis grožis, drąsa net ir gūdžiu sovietmečiu laužant įprastas aprangos taisykles buvo svarbi M.Rakauskaitės asmenybės dalis. "Domėjosi mados tendencijomis Europoje, sekė stiliaus žurnalus, kuriuose rasdavo įkvėpimą savo pačios įvaizdžiui kurti. Mėgo raudonai dažyti lūpas ir lakuotis nagus. Jai buvo svarbu atrodyti stulbinamai", – M.Rakauskaitę apibūdina profesorė.

Pasitikinti savimi, talentinga, puikiai atrodanti operos solistė buvo pripratusi prie aukštos gyvenimo kokybės ir intelektualų kompanijos, todėl su paprastais visuomenės nariais bendrauti vengdavo, tačiau žmonės ją mylėjo, žavėjosi ne tik dėl jos talento.

M.Rakauskaitės 135-mečiui skirtoje parodoje pristatomi dar niekur neeksponuoti asmeniniai jos daiktai, laiškai ir nuotraukos. Asmeniniai M.Rakauskaitės daiktai leidžia susikurti jos portretą, deja, svarbios asmenybės dalies – jos balso – šiandien negalime išgirsti: įrašų nėra išlikę. Vis dėlto Kauno muziejininkai nepraranda vilties – juk M.Rakauskaitė buvo progresyvus žmogus, gyveno technologijų srityje lyderės poziciją užėmusios JAV.

Kas? Paroda "Dainavimas – mano malda".

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Veikia iki birželio 4 d.