Pastatas, stovintis Parodų g. 26, išties unikalus. Jo istorija prasidėjo tarpukariu, kai Žemės reformos valdyba skyrė sklypą Parodos gatvėje. Pastato statybai lėšos buvo surinktos Lietuvoje ir JAV. 1923 m. lapkričio 11 d. korporacijos vienerių metų sukakties šventės metu kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) pašventino kertinį akmenį.
Lietuvos universiteto Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai su pertraukomis buvo pastatyti 1923–1928 m. pagal architekto Edmundo-Alfonso Fryko projektą. Rūmuose telkėsi korporacijos organizacinė veikla, buvo įrengtos administracinės patalpos, laikraščių „Jaunoji Lietuva“, „Jaunoji karta“, „Studentų balsas“ ir žurnalo „Akademikas“ redakcijos, įrengta biblioteka su skaitykla, gyvenamieji kambariai korporantams, valgykla bei salė, kurią dekoravo skulptorius Antanas Aleksandravičius (1885–1970).
1940 m. korporacija buvo uždaryta, dalis salės dekoro išvežta, likusią dalį netrukus sunaikino pastatą užėmę sovietų kariai, rūmai buvo paversti kareivinėmis. Vėliau pastate įkurti Pionierių rūmai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę korporacijos namai pervadinti Moksleivių kūrybos namais, o 1998 m. Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmais. Pastatas priklauso Kauno miesto savivaldybei. Dabar čia veikia Kauno Miko Petrausko scenos menų namai.
Tvarkybos darbų projektą parengė atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Rimas Valeckas, tvarkybos darbams vadovavo atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Rolandas Janulis. Tvarkybos darbų metu atkurti mediniai langai, atlikus polichrominius tyrimus, nudažytos vidaus ir išorės sienos, restauruoti teraciniai laiptai ir mediniai porankiai, įrengti nauji lietvamzdžiai, įrengta pamatų hidroizoliacija, renginių salėje atidengtos langų angos.
Naujausi komentarai