Atgiję objektai

Šokio ir šiuolaikinio cirko elementų turintis A. Salustri spektaklis „Materia“ yra tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ dalis. Spektaklyje kūrėjas tyrinėja polistireno medžiagos galimybes, kol ši atgyja, tapdama scenoje vykstančio veiksmo pagrindine veikėja.

Grakščiai šokančios polistireno figūros, veikiamos oro srovių, su atlikėju tarsi palaiko tam tikrą dialogą, kviečiantį auditoriją į šią medžiagą pažiūrėti kitomis akimis. Spektaklis jau buvo rodytas Kaune per pirmąjį „ConTempo“ festivalį 2019-aisiais. Tačiau A. Salustri žada, kad šįkart jis bus kitoks.

„Labai džiaugiuosi galėdamas sugrįžti į Kauną, nes kai pirmą kartą čia lankiausi, spektaklis dar buvo neišbaigtas. Per kelerius metus jis gana smarkiai pakito, tad kviečiu ateiti ir tuos, kurie spektaklį jau matė, – lauks ne vienas netikėtumas, – atskleidė jis. – Dar neteko į tą patį festivalį sugrįžti po kurio laiko su patobulintu spektakliu, tad apsilankymo Kaune labai laukiu.“

A. Salustri yra kilęs iš Romos, kur išmoko kontaktinio žongliravimo, manipuliavimo ugnimi, dirbo gatvės menininku. Jis su pagyrimu baigė filosofijos studijas Romos „Sapienza“ universitete, o vėliau nusprendė persikelti į Berlyną mokytis šiuolaikinio šokio ir choreografijos. Šiame mieste po studijų jis ir pasiliko.

J. Danielevičiaus nuotr.

„Esu žonglierius, tad teko daug dirbti su žongliravimo rekvizitais. Vėliau įvairius objektus ėmiau naudoti ir šokyje, jie man padėjo šokio metu tyrinėti judesius, akustiką. Pamažu mano, kaip šiuolaikinio cirko menininko, veikla susiliejo su šokiu“, – pasakoja pašnekovas.

Taip gimė ir spektaklis „Materia“, kuris yra šokio, žongliravimo ir šiuolaikinio cirko mišinys, įkvėptas A. Salustri filosofijos studijų. Pašnekovas atskleidė, kad spektaklio idėja kilo studijuojant šokį. Tačiau vietoj įprastos choreografijos ir judesių A. Salustri nusprendė patyrinėti objektus ir jų galimybes judėti kartu.

„Keliaudavau treniruotis į studiją, kur tyrinėdavau įvairius objektus ir savo paties galimybes pamatyti ir atskleisti konkretaus objekto savybes, – sako jis. – Vieną dieną treniravausi erdvėje, kurioje tuo metu vyko remontas, tad aplink buvo daug polistireno. Taip atradau šią medžiagą, kuri man atvėrė daug įdomių dalykų, ir taip gimė spektaklis.“

Svarbiausia – dialogas

Pasak pašnekovo, objektai yra panašūs į žmones, tad su vienais jų menininkui dirbti lengviau, su kitais – sunkiau.

„Su polistirenu mus sieja išties geras ryšys, ši medžiaga mane labai įkvepia. Nors jau kelerius metus dirbu su polistirenu, vis dar atrandu jo savybių, kurios mane nustebina. Kartais netgi spektaklio metu nutinka kas nors, ko iki tol niekada nebuvo nutikę, – šypsosi jis. – Man polistirenas taip pat atrodo įdomus tuo, kad mes kasdieniame gyvenime naudojame labai daug šios medžiagos, netgi ja piktnaudžiaujame. Polistireno gyvenimas trumpas – vos išpakuojame siuntinį, iškart išmetame dėžutę su apsauginiais polistireno gabaliukais. Manau, mums reikėtų pergalvoti santykį su polistirenu ir sugalvoti jam naujų, tvaresnių panaudojimo būdų. Todėl spektaklis „Materia“ bando pažvelgti į šią medžiagą kitoje šviesoje, kitu kampu.“

Spektaklyje A. Salustri polistirenui siekia suteikti balsą ir erdvę. Menininkui norėjosi tam tikro dialogo tarp jo paties ir polistireno objektų, tačiau jis nenorėjo naudoti įprastos kalbos. Tad tam tikru mediatoriumi tarp polistireno ir atlikėjo tapo ventiliatoriaus sukuriamas vėjas.

„Nors polistireno objektai spektaklyje atsiduria dėmesio centre, nesistengiu už jų pasislėpti. Man rūpėjo sukurti tam tikrą dialogą tarp savęs ir jų, – paaiškino menininkas. – Žiūrėdamas kitus spektaklius, visada mėgstu užduoti klausimą: į ką susikoncentruoti mane kviečia spektaklio kūrėjai? Kartais svarbiausias tampa menininko kūnas ir jo gebėjimai, kartais choreografija, judesys. Kalbėdamas apie „Materią“, stengiuosi auditorijos dėmesį sutelkti į polistireno objektus ir į patį save. Svarbiausias čia – scenoje vykstantis dialogas.“

Filosofijos žinios padeda man kelti svarbių klausimų ir rodo teisingą kryptį.

Neprarasti smalsumo

Pasak pašnekovo, „Materia“ nėra spektaklis, kuris patiks visiems. Norint į jį įsijausti, svarbu būti gana jautriam, kad galėtum emociškai susisieti su negyvais polistireno objektais. „Mums daug paprasčiau pajausti emocijas žvelgiant į žmones, nei į negyvus objektus. Tad šis spektaklis tikrai nėra visiems. Tačiau esu sulaukęs atsiliepimų iš žiūrovų, kuriems pavyko spektaklio metu pajusti stiprią emociją. Man to visiškai užtenka“, – šypsosi jis.

Spektaklis yra skirtas žiūrovams nuo šešerių metų. Mažesniems vaikams jis gali pasirodyti pernelyg emociškai stiprus, nes jo veiksmas vienu metu tampa kiek destruktyvus.

„Kita vertus, vaikams yra kur kas lengviau pajusti ryšį su negyvais objektais, nes jie dar nėra praradę tyro smalsumo ir domėjimosi pasauliu. Vaikams viskas įdomu, jie gali tyrinėti kiekvieną pamatytą objektą. Tačiau suaugę žmonės, kuo vyresni tampa, tuo labiau  praranda gebėjimą tyrinėti pasaulį ir mus supančią aplinką. Tad šiuo atžvilgiu vaikai gali pajusti stipresnį ryšį su spektakliu, – pastebi A. Salustri. – Pamatyti spektaklį kviečiu visus, kurie geba į pasaulį pažvelgti kitomis akimis.“

Šokio ir cirko dermė

Pradėjęs savo karjerą nuo cirko, o vėliau atradęs šokį, A. Salustri šiandien save laiko tiek šokėju, tiek šiuolaikinio cirko menininku. Pasak jo, šie du žanrai puikiai dera kartu ir kaskart pasiūlo vis naujų įdomių dalykų. Pašnekovo teigimu, „Materia“ yra šokio spektaklis, kurio choreografija skirta kelioms polistireno figūroms ir vienam žmogui. Tačiau tai yra šiuolaikinio cirko pasirodymas ir tam tikras objektų manipuliacijos ir žongliravimo tyrimas.

„Spektaklį kurti pradėjau studijuodamas šokį. Tačiau jame pasireiškė ir mano, kaip cirko menininko, patirtis. Tad tarsi bandžiau vaikščioti siaura linija tarp šokio ir cirko, – pasakoja kūrėjas. – Šių dviejų žanrų mišinys man atrodo labai dera kartu ir gali dar daug ko pasiūlyti ateityje.“

Pasak A. Salustri, jo kūryboje randa vietos ir Romoje įgytas filosofijos mokslų diplomas. Menininko teigimu, šiose studijose jis įgavo reikiamų priemonių, leidžiančių tyrinėti ir kvestionuoti savo paties prielaidas.

„Manau, šiuolaikiniame cirke vis dar yra begalė stereotipų ir prielaidų, liečiančių artisto ir auditorijos, artisto ir jo naudojamų objektų santykį. Tad filosofijos žinios padeda man kelti svarbių klausimų ir rodo teisingą kryptį“, – tiki jis.

Kas? Festivalis „ConTempo“, spektaklis „Materia“.

Kur? Kauno kameriniame teatre ir Kauno kultūros centro Girstučio padalinyje.

Kada? Rugpjūčio 5–6 d.