Akordeono stebuklai
Sausio 20 d. į koncertą "Akordeono garsų skambesys" kvies Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine'as Orbelianas (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas), diriguojamas publikai gerai pažįstamo Martyno Staškaus. Prestižinis miesto kolektyvas, nuolat garsinantis Kauno vardą visame pasaulyje ir pristatydamas vis naujas kompaktines plokšteles, įrašytas kartu su puikiais užsienio ir Lietuvos operos solistais, dovanos publikai įspūdingą kūrinį: Richardo Galliano "Opale Concerto" akordeonui ir orkestrui.
Akordeono ir bandonijos virtuozas, kompozitorius iš Prancūzijos R.Galliano save išreiškia visose muzikos srityse – nuo klasikos iki džiazo. Šiuo metu jis yra vienintelis akordeonistas, kuris įrašo albumus prestižinėje studijoje "Deutsche Grammophon". Apie neeilinį šio kūrėjo talentą liudija daugiau nei keturi šimtai sukurtų ar aranžuotų dainų ir stambios formos kūrinių, skambančių viso pasaulio koncertinėse scenose, televizijos laidose ir kino filmuose.
R.Galliano – tikras naujovėms atviro ir itin produktyvaus kūrėjo, gebančio jautriai ir tarsi nerūpestingai perkelti klausytoją į skirtingus garsų pasaulius, simbolis. "Opale Concerto" – 1994 m. sukurtas trijų dalių kūrinys. Muzika čia grindžiama moderniosios kompozicijos principais, jai būdinga kintanti metrika, spiralėmis kylanti ar besileidžianti dinamika, intriguojantys harmoniniai posūkiai ir vingiai.
Solo partiją atliks svečias iš Lenkijos, Gražinos ir Kęstučio Bacevičių muzikos akademijos Lodzėje studentas, mygtukinio akordeono virtuozas Aleksander Stachowskis, prieš metus vykusiame III tarptautiniame jaunųjų muzikų konkurse "Kaunas Sonorum" pelnęs žiūrovų simpatijas ir aukščiausią vertinimo komisijos apdovanojimą – "Grand Prix".
Gimtadieniui – ypatingi kūriniai
28-ąjį gimtadienį pasitinkantis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius) sausio 27 d. kvies klausytojus į tradicinį koncertą, kaip ir kasmet, šia proga pristatydamas aukščiausio meistriškumo atlikėjus, parengdamas ypatingą programą ir dovanodamas visiems pakilią šventinę nuotaiką.
Orkestro gimtadienio koncerte girdėsime vienintelį Johanneso Brahmso sukurtą koncertą smuikui ir orkestrui bei vieną dažniausiai atliekamų Gustawo Mahlerio simfoninės muzikos šedevrų – Ketvirtąją simfoniją. Solo partijas atliks svečias iš Prancūzijos smuikininkas Augustinas Dumay ir stulbinamai skaidraus soprano savininkė, dainininkė Lauryna Bendžiūnaitė. Diriguos niekada teigiamų emocijų nestokojantis batutos meistras Gintaras Rinkevičius.
Muzikos kritikai A.Dumay priskiria prie ryškiausių XX a. smuikininkų, vadindami jį "didžiu klasikinio atlikimo stiliaus meistru". Tokią reputaciją jis pelnė "Deutsche Grammophon" studijoje įrašydamas visas Ludwigo van Beethoveno sonatas, Johanneso Brahmso trio ir Wolfgango Amadeus Mozarto koncertus smuikui su orkestru. Kritika šiuos jo įrašus tapatina su tokių pasaulinę šlovę pelniusių smuikininkų kaip Arthuro Grumiaux, Yehudi Menuhino ar Itzhako Perlmano interpretacijomis, o Wolfgango Amadeus Mozarto koncertų ciklą pavadino "be jokios abejonės, puikiausiu kada nors įrašytu šio kompozitoriaus koncertų smuikui albumu".
(Nuotraukoje – A.Dumay)
Operos solistė Lauryna Bendžiūnaitė – visoje Europoje gastroliuojanti dainininkė, dirbanti su žymiausiais operos pasaulio atlikėjais, kūrybinį kelią pradėjo Lietuvoje, stažavosi Londono karališkojoje akademijoje, vokalo meną tobulino pas vieną garsiausių visų laikų sopranų Kiri Te Kanawą. Šiuo metu solistė atlieka pagrindinius vaidmenis Štutgarto (Vokietija) operos teatre, o jos atliekama soprano partija G.Mahlerio Ketvirtojoje simfonijoje skambėjo garsiojoje Londono "Wigmore Hall".
J.Brahmso koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, sukurtas 1878 m. ir dedikuotas kompozitoriaus draugui smuikininkui Josephui Joachimui, kuris jį pavadino vienu iš keturių didžiųjų vokiškų koncertų smuikui. Kūrinio premjerą Leipcige 1879 m. lydėjo sėkmė. Deja, vėliau nuomonės apie šį kūrinį išsiskyrė: dirigentas Hansas von Bülowas teigė, kad kūrinys didžiąja dalimi parašytas ne smuikui, o "prieš smuiką", Henrykas Wieniawskis kūrinį pavadino nesugrojamu, o smuiko virtuozas Pablo de Sarasate atsisakė jį atlikti motyvuodamas tuo, kad negali ištverti, kai antros dalies pradžioje obojus atkartoja pagrindinę solo smuiko partijos melodiją. Paveiktas tokių pasisakymų kompozitorius sudegino savo antrojo koncerto smuikui eskizus.
Simfoniją Nr.4 G-dur G.Mahleris baigė kurti 1901 m. Tais pačiais metais, diriguojant kompozitoriui, Miunchene įvyko šio kūrinio premjera. Keturių dalių kūrinys – vienas paslaptingiausių kompozitoriaus darbų. Simfonijos muzikinė kalba, į kurią įkomponuota daina "Dangiškasis gyvenimas" iš vokalinio ciklo "Stebuklingas berniuko ragas", paprasta, dvelkianti senamadiškumu, kartais primenanti austrų klasicizmo genijaus Josepho Haydno kūrinių stilistiką. Kompozitoriaus amžininkams pirmųjų atlikimų metu pasirodė, kad autorius iš jų tyčiojasi: premjeros buvo nušvilptos, kritikai simfonijos muziką išvadino plokščia, neturinčia stiliaus nei melodijos, dirbtine ir isteriška, kaltindami kompozitorių tuo, kad jis tarsi jaučia malonumą kurtindamas klausytojus "siaubinga, neįtikėtina kakofonija".
Anglų poezijos melodijos
Kovo 2 d. iškalbingos muzikos koncertu "Nerimo amžiaus muzika" klausytojus vilios Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO, meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) ir puiki pianistė Guoda Gedvilaitė. Diriguojant orkestro vadovui publika išgirs du retai koncertų salėse skambančius XX a. kūrinius: amerikiečių simfoninės muzikos genijaus Leonardo Bernsteino Simfoniją Nr. 2 "The Age of Anxiety" (Nerimo amžius) bei britų kompozitoriaus Gustavo Holsto Siuitą "The Planets" (Planetos).
Solo partiją L.Bernsteino simfonijoje atliksiančiai pianistei G.Gedvilaitei būdingos originalios muzikinės idėjos ir konceptualus jų įgyvendinimo braižas. Jos programos visuomet savitos, gaivios, kupinos fantazijos ir interpretavimo laisvės, o pasirenkami scenos partneriai – žymūs akademinės muzikos atstovai, aktoriai, baleto artistai ir džiazo virtuozai. Atlikėja koncertavo žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose visoje Europoje ir už jos ribų, pelnė pirmąsias premijas prestižiniuose pianistų konkursuose. Jau daugiau nei penkiolika metų G.Gedvilaitė dirba pedagoginį darbą Frankfurto prie Maino aukštojoje muzikos mokykloje, veda tarptautinius meistriškumo kursus Lietuvoje ir Vokietijoje.
Simfonija "Nerimo amžius" sukurta remiantis to paties pavadinimo monumentalia anglų poeto Wystano Hugho Audeno šešių dalių poema, parašyta naudojant aliteracinę anglosaksų eilėdarą ir pelniusia Pulitzerio premiją. Simfonija sukurta 1948–1949 m., kompozitoriui gyvenant JAV ir viešint Izraelyje. Tik pradėjęs kurti simfoniją L.Bernsteinas poemą pavadino "vienu iš labiausiai sukrečiančių tikro virtuoziškumo pavyzdžių anglų poezijos istorijoje". Vietoj tradicinės keturių dalių formos kompozitorius kūrinį suskaidė į dvi dideles dalis, kiekvieną jų padalydamas į tris mažesnes. Po premjeros, kurioje solo fortepijono partiją atliko pats L.Bernsteinas, jis liko nepatenkintas simfonijos baigiamąja dalimi ir 1965 m. sukūrė patobulintą simfonijos finalo versiją. Kūrinys dedikuotas kompozitoriaus bičiuliui, ilgamečiam Bostono simfoninio orkestro dirigentui Serge Koussevitzky.
Bene žinomiausias ir dažniausiai atliekamas G.Holsto kūrinys "Planetos" parašytas 1914–1916 m., naudojant septynių dalių, turinčių saulės sistemos planetų pavadinimus, struktūrą. Siuita ilgą laiką skynėsi kelią į koncertų scenas. Iškart po sukūrimo buvo atliekamos tik atskiros kūrinio dalys, o visa versija pirmą kartą suskambėjo Londone 1920 m. Kūrinio koncepcija labiau astrologinė nei astronominė (todėl tarp dalių pavadinimų nerasime Žemės planetos): kiekviena dalis perteikia idėjas ir emocijas, kuriomis planetos daro įtaką žmogaus psichikai, o mintis sukurti tokį ciklą kompozitoriui kilo po atostogų Maljorkoje su astrologu Cliffordu Baxu. Pradinė kūrinio versija buvo sukurta fortepijoniniam duetui, išskyrus dalį "Neptūnas", kuri buvo parašyta vargonams, mat kompozitorius nutarė, kad fortepijono tembras per daug triukšmingas tolimam ir paslaptingam šios planetos pasauliui. Vėliau siuitos partitūra buvo pritaikyta orkestrui ir prasidėjo kūrinio triumfo žygis per pasaulio scenas. G.Holsto orkestruotė itin vaizdinga ir spalvinga, joje atsispindi žymių XX a. kompozitorių, tokių kaip Arnoldo Schoenbergo, Igorio Stravinskio, taip pat vėlyvųjų Rusijos romantikų Nikolajaus Rimskio-Korsakovo ir Aleksandro Glazunovo įtaka.
Sakralioji klasika
Kovo 16 d. klausytojų ir vėl lauks susitikimas su LVSO ir jo vyriausiuoju dirigentu G.Rinkevičiumi. Koncerte, pavadintame "Sakralioji klasika" išgirsime du iškilius kūrinius: Franzo Schuberto Mišias Es-dur ir žavingąją Igorio Stravinskio "Psalmių simfoniją", kuriuos su orkestru atliks Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) ir visa plejada puikių solistų. Soprano partiją dainuos karjerą tik pradedanti, bet jau spėjusi pelnyti klausytojų simpatijas švelnaus tembro soprano savininkė Lina Dambrauskaitė, žavingoji ir nenuspėjamoji, sodriu mecosopranu dėmesį prikaustanti Ieva Prudnikovaitė, du jaunosios kartos tenorai Edgaras Davidovičius ir Juozas Janužas bei išraiškingasis bosas Tadas Girininkas.
Gausiam solistų ansambliui, chorui ir orkestrui sukurtos Mišios Nr.6 Es-dur – paskutinis šio žanro F.Schuberto kūrinys, kurį pats kompozitorius pavadino iškilmingomis mišiomis. Kūrinio partitūra buvo baigta 1828 m., likus keletui mėnesių iki kompozitoriaus mirties. Deja, pats autorius kūrinio premjeros jau nebeišgirdo. Šis "ambicinga L.van Beethoveno komponavimo architektūra" pasižymintis kūrinys, pasak F.Schuberto mokinio Briano Newbouldo, yra tarsi "kūrėjo triumfas ir gulbės giesmė, savo didingumu prilygstantis geriausiems tuo metu parašytiems opusams".
"Psalmių simfoniją" I.Stravinskis kūrė panaudodamas 38, 39 ir 150-ąją lotyniškosios psalmyno versijos psalmes. Šis kūrinys išsiskiria orkestro sudėtimi: čia nėra smuikų, altų ir klarnetų, jų funkcijas perleidžiamos dviem fortepijonams. Partitūroje autorius rašo, kad viršutinius choro balsus turėtų dainuoti berniukai, nors koncertų praktikoje ši nuoroda dažniausiai ignoruojama. Visos trys kūrinio dalys atliekamos be pertraukos, o teksto ir muzikos santykį kompozitorius apibūdina taip: "Tai ne simfonija, kurioje giedami psalmių tekstai, o simfonizuotas psalmių giedojimas." Kūrinio gimimą inspiravo Bostono simfoninio orkestro dirigentas S.Koussevitzky, o pasaulinė premjera įvyko 1930 m. Briuselyje. Šiuo metu dažniausiai atliekama 1948 m. redaguota kūrinio versija.
Prisikėlimo paslaptis
Balandžio 11 d. šventinę Prisikėlimo nuotaiką koncertu "Šventų Velykų belaukiant" dovanos Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas), svečiai iš Lenkijos, Vroclavo naujojo muzikos forumo choras ir dirigentas, šio choro meno vadovas Andrzejus Kosendiakas. Koncerte skambės italų renesanso genijaus Gregorio Allegri, vieno žinomiausių Lenkijos XX a. muzikos kūrėjų Witoldo Lutosławskio kūriniai ir didinga škotų kilmės kompozitoriaus Jameso MacMillano kantata "Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai ant kryžiaus".
Koncerto metu diriguosiantis Andrzejus Kosendiakas – savo šalyje gerai žinomas muzikantas, Tautinio muzikos forumo ir daugybės muzikos festivalių direktorius, menininkas, dirigentas, Lenkijos kultūrinio gyvenimo organizatorius. Šis habilituotas muzikos menų daktaras, profesorius, kurio veiklos sritys yra choro dirigavimas, bažnytinė muzika, menų edukacija ir ritmika bei džiazas, savąsias žinias perteikia Gdansko muzikos akademijos studentams.
XX a. šeštajame dešimtmetyje gimęs škotų akademinės muzikos pasaulio atstovas seras Jamesas Loy MacMillanas – visame pasaulyje pripažintas kompozitorius ir dirigentas. Apie šio kompozitoriaus talentą liudija faktas, kad garsusis violončelės meistras Mstislavas Rostropovičius paprašė jo sukurti koncertą violončelei ir orkestrui, kurio premjeroje 1997 m. pats maestro atliko solo partiją. Kompozitoriaus kūrybinę biografiją puošia nemažai stambios formos kūrinių, keletas operų, kurių inscenizacijos puošė Velso nacionalinės operos repertuarą, Londono ir Bostono simfoninių orkestrų užsakyti opusai. J.MacMillano kūryba išsiskiria sakralumu, škotų tautinės muzikos motyvais, atspindi jo požiūrį į pasaulinės politikos įvykius ir gilias katalikų tikėjimo tradicijas. "Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai ant kryžiaus" – daugelį visų laikų kompozitorių įkvėpusi tema, grindžiama trumpomis frazėmis, kurias, remiantis keturių evangelijų tekstais, Išganytojas ištarė prieš pat savo mirtį. Bene žinomiausias šio žanro kūrinys – Vienos klasiko Josepho Haydno sukurta devynių dalių instrumentinė kompozicija. J.MacMillano kūrinys buvo sukurtas televizijos kompanijos BBC užsakymu, o jo premjera įvyko 1994 m. BBC televizijos eteryje.
Romantizmo šedevrai
Balandžio 28 d. LNSO kvies visus pasinerti į nuostabiausias romantinės muzikos platybes. Koncerte "Romantizmo šedevrai", kuriame diriguos buvęs ilgametis orkestro vadovas, tikra Lietuvos muzikos pasaulio legenda, maestro Juozas Domarkas, skambės čekų ir lenkų romantinės muzikos atstovų kūriniai, o solo smuiku grieš svečias iš kaimyninės Lenkijos Januszas Wawrowskis.
J.Wawrowskis, kritikų tituluojamas išskirtinės prabos smuikininku, muzikos poetu, iš sielos gelmių sklindančio garso virtuozu, yra F.Chopino vardo muzikos universiteto Varšuvoje absolventas, pripažintas menininkas, kurio muzikavimo klausomasi žinomiausiose pasaulio koncertų scenose. Dar būdamas studentu jis metė iššūkį daugeliui smuiko virtuozų, vieno koncerto metu atlikdamas visus 24 Nicola Paganini kaprisus ir vėliau juos įrašydamas į kompaktinę plokštelę. Žinomas lenkų smuikininkas Andrzejus Kulka atsiliepime apie šį įrašą rašė: "Tas stilius, kokiu J.Wawrowskis atlieka kaprisus, užtikrina mus, kad galime būti ramūs dėl Lenkijos smuikavimo meno ateities." Prieš trejus metus smuikininkas tapo bendrovės "Warner music" artistu, o jo įrašytas Karolio Szymanowskio, Witoldo Lutosławskio, Maurice'o Ravelio ir Eugene Ysaye kūrinių kompaktinė plokštelė sulaukė puikių kritikos atsiliepimų. Greta sėkmingai besiklostančios atlikėjo karjeros, smuikininkas yra savosios alma mater profesorius ir muzikos festivalio "Spaces of Music" meno vadovas.
Koncerto metu skambės 1902 m. sukurtas lenkų kompozitoriaus, dirigento ir aistringo alpinisto Mieczysławo Karłowicziaus Koncertas smuikui ir orkestrui A-dur, dedikuotas kompozitoriaus mokytojui, smuikininkui virtuozui Stanisławui Barcewicziui. Po premjeros Berlyno spauda rašė: "Kompozitorius žiba ryškia ir sodria instrumentuote, kuri mums kartais gali pasirodyti kiek per tiršta, bet visa jo kūryba skamba gražiai. Jo temos nepasižymi originalumu, bet turi nepakartojamo žavesio..." Čekų romantizmą pristatys net dviejų ryškiausių šios krypties kompozitorių kūryba. Bedricho Smetanos simfoninė poema "Vltava" – vienas dažniausiai skambančių šio autoriaus kūrinių, nuskraidinančių klausytojus į paslaptingą garsų pasaulį, kurį kompozitorius įkūnijo monumentaliame šešių dalių cikle "Ma vlast" (Mano Tėvynė). Nepaprastas emocijas klausytojams leis patirti Antonino Dvorako koncertinė uvertiūra "Otelas" – trečioji uvertiūrų trilogijos "Gamta, gyvenimas ir meilė", sukurtos 1892 m., dalis, o to paties kompozitoriaus "Slavų šokiai" op.46 leis pajusti nevaržomą ir siautulingą tautinės čekų muzikos charakterį.
Naujausi komentarai