Muzika jo kraujyje

Kai tarp keturių namų sienų mažajam Pijui pasidarydavo per ankšta, tėvai įjungdavo televizorių – vos kelerių išdykėlį ant minkštasuolio prikaustydavo ne besikeičiančios animacinių filmukų herojų grimasos, o klasikinės muzikos kanalo "Mezzo" skambesiai.

"Manau, muzika – mano kraujyje", – paklaustas, kodėl jo kambaryje ant lovos guli obojus, o ne karatė kimono ar sportinis krepšys su futbolo bateliais, akis į šalį suko jaunasis virtuozas. Toks pats, kuklumo rausvai nuspalvintais skruostais, Pijus išliko ir tuomet, kai ėmėme klausinėti apie vieną pastarųjų pasirodymų Šveicarijoje, po kurio publika lietuvaičiui plojo atsistojusi.

"Tai buvo nuostabus potyris", – užsimerkęs prisiminimus gaivino jaunasis virtuozas.

Septintus metus iš eilės Bad Ragaco kurorte vykusiame prestižiniame klasikinės muzikos festivalyje "Next Generation", kuriame kviečiami dalyvauti tik talentingiausi ir perspektyviausi jaunieji muzikantai iš viso pasaulio, ant scenos lipo ir keturiolikmetis obojininkas iš Kauno. Jaunasis atlikėjas pasirodė dviejuose koncertuose, po kurių apie jo talentą kalbėjo ne tik festivalio vadovai, atlikėjai ir publika – liaupsių lietuvaičiui negailėjo ir įtakingų, apie klasikinę muziką rašančių leidinių kritikai. Tarptautinių klasikinės muzikos apdovanojimų prezidentas Remy Franckas savo recenzijoje portale "Pizzicato" obojininko pasirodymą įvertino kaip virtuozišką ir nepriekaištingą. Kitose festivalio recenzijose buvo giriamas Pijaus jausmingumas ir nepaprastas įsijautimas.

"Įsiminė viena smuikininkė iš Filipinų. Priėjusi ji paklausė, kiek man metų, o išgirdusi atsakymą nuostabos kupinu veidu atšovė: tai, ką tu darai, yra neįtikima, tau tikrai negali būti keturiolika metų", – prisiminimais dalijosi P.Paškevičius.

Tikslas – būti pirmam

Šveicarijoje Pijus praleido penkias dienas, tačiau šalies nepamatė. Nuo ryto iki vakaro jaunasis muzikantas iš rankų nepaleido obojaus.

"Ir taip visas penkias dienas: pusryčiai, muzika, pietūs, muzika, nepastebi – o jau vakaras", – festivalio dienų ritmais dalijosi Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendijos laureatas. Obojininkas nesikrimto, kad nepavyko išvysti Ženevos ežero, Lavo vynuogynų ar aplankyti garsiosios Šiljono pilies. Patirtis, įspūdžiai ir naujos pažintys, užmegztos festivalio metu, jam esą buvo kur kas didesnė vertybė.

"Klausiate, nuo ko viskas prasidėjo? Nuo dūdelės", – artimesnę pažintį su muzika prisiminė moksleivis. Block fleitą berniukas į rankas paėmė būdamas šešerių, o po trejų metų ją iškeitė į išsvajotąjį obojų. Instrumentu, kuris jau nuo XVI a. yra vienas svarbiausių simfoniniame orkestre, groja ir keturiolikmečio tėtis.

"Vieno pasivaikščiojimo metu jis manęs paklausė, ar noriu groti obojumi. Nors kitas sakinys buvo padrąsinimas, esą tikrai neprivalau to daryti per prievartą, mano atsakymas buvo aiškus", – šyptelėjo jaunasis muzikas.

Geriausi – geriausiesiems

Pirmieji metai, pasak Pijaus, nebuvo lengvi – teko prisijaukinti obojų, kuris yra labai lepus ir įnoringas.

"Garsas išgaunamas pučiant dvigubą liežuvėlį. Lūpos tuo metu būna stipriai suspaustos, o dantis įsminga į jas", – pirštu braukdamas vidinėje lūpos pusėje įspaustą randą, tobulo skambesio kainą atskleidė jaunasis pašnekovas.

Instrumentas reikalauja ne tik fizinės jėgos ir ištvermės, bet ir ypatingos priežiūros. Kaskart po grojimo Pijus švariu medžiagos gabalėliu išblizgina obojų ir kiekvieną jo vožtuvėlį, kad šie nepajuoduotų.

"Be to, obojaus liežuvėlius reikia kiekvieną dieną pamirkyti", –  apie obojų tarsi apie kambarinę gėlę kalbėjo P.Paškevičius.

Dėklą, kuriame laikomas obojus, tenka nuolat vėdinti, o patį instrumentą saugoti nuo temperatūrų kaitos.

"Kenkia labai šaltas ir karštas oras. Nuo tokių svyravimų instrumentas gali sutrūkinėti. Kokia to kaina? Profesionalus obojus kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Be to, gauti tikrai gerą instrumentą yra ganėtinai sudėtinga. Tarkim, pagaminama dvidešimties obojų partija, o realiai tik du jų groja nepriekaištingai. Kaip manote, kam jie atitenka? Geriausiems muzikantams", – kalbėjo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos aštuntokas.

Jokių saldumynų ir kavos

Tiesa, nors geriausiojo etiketės sau dar neklijuoja, instrumentas, kuriuo Pijus groja jau dvejus metus, paženklintas kokybės ženklu.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas docentas Robertas Beinaris profesionalų "Buffet" firmos obojų jam atvežė tiesiai iš Prancūzijos.

Pasirodo, atsisakyti porcijos deserto ar riebesnio maisto prieš pasirodymus turi ne tik balerinos ir operos solistai. Griežtas "ne" tramdo ir obojininkus.

"Sočiai prisivalgius sunku pūsti. Nuo saldaus arba riebaus maisto limpa lūpos", – faktorius, darančius neigiamą įtaką pasirodymui, vardijo pašnekovas. Sausainių ar kitų užkandžių trupiniai, pasak Pijaus, taip pat gali sutrikdyti pasirodymą. Kaip ir kava ar aštrus maistas, todėl dažniausiai, prieš lipdamas į sceną, moksleivis gurkšteli nesaldintos arbatos.

"Nuo seilių liežuvėlis gali prarasti virpėjimą, skambesį, sukietėti", – tarsi senas scenos vilkas kalbėjo P.Paškevičius.

Savęs Lietuvoje nemato

Paprašytas suskaičiuoti, kiek valandų praleidžia grodamas obojumi, Pijus šyptelėjo – lengviau esą suskaičiuoti laiką, kurį jis leidžia be jo.

"Vakarais, po muzikos užsiėmimų, ir tomis dienomis, kai pamokos baigiasi anksčiau, – po akimirkos P.Paškauskas prasitarė apie dar vieną aistrą, kuriai taip pat sunkiai atsispiria: – Krepšinis suvalgo beveik visą mano laisvalaikį."

Pijus tikino, kad tarp muzikos ir sporto yra labai daug panašumų. Norėdamas siekti rezultatų, tiek vienoje, tiek kitoje srityje negali daryti didelių pertraukų, antraip sustosi vietoje. Persitempti esą negerai ir sporto aikštelėje, ir muzikoje.

"Ar esu reiklus sau? Taip. Tą minutę, kai nusprendi, kad esi geriausias, žengi žingsnį atgal. Obojus man tai leido suprasti", –  savo nuomonę užtikrintai dėliojo gimnazistas.

Tvirtas jis buvo ir tada, kai paklausėme apie jo ateitį.

"Svajoju būti pakviestas į Berlyno orkestrą. Ten koncertuoja geriausieji, – ta pačia kuklia šypsena pokalbį baigė P.Paškevičius. – Lietuva? Manau, kad čia nėra didelių galimybių. Kad ir kaip būtų liūdna, save matau pasaulio scenose."