Šiandieniame pasaulyje – tai opi problema, kurią tarptautinėje odinių objektų parodoje "Žmogus gamtoje / Palikti ženklai", vykstančioje Birštono kurhauzo ekspozicinėse erdvėse, kvestionuoja dalyviai iš Lietuvos ir Latvijos.

Tęstinėje, ketvirtus metus vykstančioje parodoje objektus iš odos, greta profesionalių odos meno kūrėjų, eksponuoja ir kitų, vizualiosios dailės šakų, atstovai: grafikai, keramikai ir kt. Tai praplečia odos meno, laikomo tik taikomojo meno šaka, suvokimo lauką, atskleidžiant unikalią jo raiškos ypatybę – prisitaikyti.

Vienuose šioje parodoje pristatomuose gamtos ir žmogaus santykio temą plėtojančiuose darbuose oda tampa materija, kurioje išraiškingai atsiskleidžia dekoratyvus reljefinis paviršius. Kituose ji transformuojasi į įtaigius skulptūrinius objektus, trečiuose atskleidžia apdirbimo technikų įvairovę ar net – galimybę būti plona, popierių primenančia, materija. Parodoje išryškėja odos medžiagos universalumas įkūnyti net ir pačias netikėčiausias menininkų idėjas.

Kūrėjai į ekologines problemas reaguoja individualiai, kiekvienas, akcentuodamas tai, dėl ko jam skauda labiausiai. Todėl parodoje paliečiamos ir atitolimo nuo gyvosios gamtos, gyvūnų rūšių nykimo, aplinkotaršos, natūralios gamtos naikinimo, ir žmogaus ryšio su gamta praradimo, gamtos reiškinių siunčiamų ženklų nepažinimo, negebėjimo jų perskaityti ar abejingumo gamtos grožiui, unikalumui problemos.

Parodoje išryškėja odos medžiagos universalumas įkūnyti net ir pačias netikėčiausias menininkų idėjas.

Kūriniuose menininkai išvengia didaktinio tono, siekdami parodoje apsilankiusį žiūrovą paskatinti ne tik susimąstyti šiomis temomis, bet ir nelikti nuošalėje, o prisidėti prie harmoningo gamtos ir žmogaus ryšio atkūrimo, kuriam reikia tik šiek tiek daugiau sąmoningumo ir didesnio atsakomybės jausmo. Juk nesame laukiniai ir suvokiame, kad gamta – visų mūsų namai.

Būtent ši idėja jungia visus, nors ir vizualiai, konceptualiai labai skirtingus, parodoje eksponuojamus kūrinius. Gamtos namuose šeimininkai esame ne mes ir pagal savo įgeidžius juose tvarkytis negalime. Gamta kiekvienam iš mūsų suteikia dvasinį prieglobsį, ramybę, vienio jausmą, kurių šiame permainingame pasaulyje taip trūksta, todėl vis atsigręždami į ją turėtume ne reikalauti, kad būtų patenkinti mūsų poreikiai, o prisitaikyti prie jos.

Albertas Einsteinas yra pasakęs: "Su mūsų ribotomis galimybėmis stenkimės skverbtis į gamtos paslaptis ir atraskime, kad už įžiūrimų tarpusavio ryšių glūdi kažkas subtilaus, neapčiuopiamo, nepaaiškinamo." Parodos dalyviai savo kūriniais kviečia atrasti pagarbą gamtai, užuot kenkus jai savo komfortiško miestietiško gyvenimo įpročiais, pabandyti atkurti mus siejantį ryšį, kuris gali būti paskata atrasti naują gyvenimo kokybę, išsivaduojant iš nesibaigiančių norų ir atrandant galimybes savo laimę ne nusipirkti, o susikurti.