- Lina Stankevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Horizontai: festivalio svečiai iš Italijos ir Japonijos savo atliekamiems kūriniams – itališkos operos arijoms ir legendinei geišos meilės istorijai – suteiks autentiškų atspalvių.
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera
Kasmet vidurvasarį Nemuno ir Neries santakoje įsikuria festivalis „Operetė Kauno pilyje“, kviečiantis kauniečius ir miesto svečius į spalvingą muzikos šventę, jau tapusią tradiciniu miesto muzikinio gyvenimo akcentu. Čia skamba įvairiažanrės koncertinės programos, pristatomi talentingi Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjai.
Šiemet XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“ ir jo organizatoriai – Laima Kuzmickaitė-Milašienė, Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra – pagrindinius renginius, vyksiančius liepos 5 ir 6 d., skiria pasauliniu mastu minimoms ryškiausio italų verizmo atstovo kompozitoriaus Giacomo Puccini 100-osioms mirties metinėms pažymėti. Valstybės dienos išvakarėse skambės G. Puccini opera „Madam Baterflai“, antrąjį vakarą atsivers G. Puccini ir jo amžininkų italų veristų gražiausių operų fragmentų partitūra.
Liepos 5 d. lauko scenoje prie Kauno pilies rodomas G. Puccini operos „Madam Baterflai“ spektaklis minės ne tik kompozitoriaus 100-ąsias mirties metines, bet ir operos sukūrimo 120-metį. Kūrinio pasirinkimą lėmė ypatingas Kauno ir Japonijos ryšys, kurio inspiracija – prieš 85-erius metus diplomatinei tarnybai į Lietuvą paskirto Chijunės Sugiharos pagalba holokausto persekiojamiems žmonėms. Dėl šios operos festivalio organizatoriai užmezgė ryšius su Japonijos ambasada Lietuvoje ir šios šalies menininkais.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Ozaki Tetsu nuoširdžiai sveikina festivalio dalyvius su šiuo ir Lietuvai, ir Japonijai ypatingu įvykiu – operos „Madam Baterflai“ ir iškilmingo koncerto įgyvendinimu. Dėkodamas festivalio organizatoriams ir rėmėjams – asmenims, įmonėms ir organizacijoms, suteikusiems paramą Japonijos atlikėjams dalyvauti renginiuose, – už supratingumą ir pagalbą įgyvendinant šį projektą, ambasadorius dalijosi praėjusių metų įspūdžiais: „Buvau pakviestas į „Operetę Kauno pilyje“ ir matyto spektaklio jėga sukrėtė mano sielą, privertė suvokti muziką kaip tikrą kultūrinę patirtį. Dabar toje pačioje vietoje vyks tikri Lietuvos ir Japonijos kultūriniai mainai. Tikriausiai daugiau žodžių ir nereikia.“
Organizatorių nuotr.
Istorija, kultūra, atlikėjai
Operą „Madam Baterflai“ diriguos japonų dirigentas Maestro Hirofumi Yoshida, didžiąją dalį savo kūrybinės veiklos skyręs būtent G. Puccini muzikai. Siekdamas atspindėti operos „Madam Baterflai“ siužeto Tolimųjų Rytų spalvas, Maestro H. Yoshida Japonijoje ir Bolonijoje (Italija) surengė dainininkų atrankas į pagrindinius operos vaidmenis. Jose dalyvavo kelios dešimtys solistų.
Svarbiausią – Čio čio san – partiją operoje atliks Junko Ueda, dainavimą studijavusi Japonijoje ir Jungtinėje Karalystėje, stažavusi Italijoje, tapusi kelių tarptautinių konkursų laureate.
Solistės kūrybiniame bagaže – keliolika pagrindinių vaidmenų operose ir operetėse. Madam Baterflai tarnaitės Suzuki vaidmeniui atrinkta Mae Hayashi, aktyviai koncertuojanti Japonijoje ir užsienyje, išsiskiria plačiu repertuaro diapazonu – nuo mecosoprano ir kontralto partijų baroko kūriniuose iki šiuolaikinės muzikos opusų.
Vedybų agento Goro, suorganizavusio fiktyvias Madam Baterflai ir Jungtinių Amerikos Valstijų laivyno leitenanto Pinkertono sutuoktuves, vaidmenį atliks Tsukasa Ide. Tenoras studijavo vokalą Japonijoje ir Italijoje, dalyvauja operų pastatymuose, koncertuose ir festivaliuose Europoje, Azijoje, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose konkursuose.
Čio čio san dėdės Bonzo vaidmuo atiteko bosui baritonui Masashi Tomosugi. Jo repertuaras apima įvairių žanrų ir stilistikos kūrinius – nuo barokinės operos iki šiuolaikinių kompozicijų, bet labiausiai dainininkas išsiskiria charakterinių personažų atlikimu.
Kitus vaidmenis operoje atliks žymūs Lietuvos solistai – Tomas Pavilionis (Pinkertonas), Laimonas Pautienius (Šarplesas), Ramūnas Urbietis (Jamadoris), Gabrielė Kuzmickaitė (Keitė Pinkerton). Gros Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) orkestras, kurį paruošė festivalio vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius. Operą Kauno pilies slėnio scenai ruošia režisierius Kęstutis S. Jakštas, scenovaizdį kuria Kotryna Daujotaitė ir Vaidotas Jakutis, choreografas – Dainius Bervingis, dalyvaus KVMT choras, paruoštas teatro vyr. chormeisterės Rasos Vaitkevičiūtės. Už spektakliui paskolintus kostiumus festivalio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Estijos Tartu miesto teatrui „Vanemuine“.
Organizatorių nuotr.
Operos režisierius K. S. Jakštas, realizuodamas šią kamerinę jaunos merginos dramą lauko scenoje, susiduria su sudėtingais techniniais ir meniniais uždaviniais. Pasiruošti sklandžiam kūrybiniam procesui režisieriui padėjo ypatingas prisilietimas prie G. Puccini operos „Madam Baterflai“, paskatinęs gilintis į japonų kultūrą, ja remiantis apsvarstyti operos personažų poelgius ir pasistengti juos suprasti.
„Operą galima drąsiai vadinti genialiu japoniškomis tradicijomis grįstos šekspyriškos dramaturgijos pavyzdžiu. Garbės išsaugojimas aukojant savo gyvybę tampa operos istorijos ašimi. Pagal šintoizmo tradicijas ritualinė savižudybė nėra gyvenimo pabaiga, o jo tęsinys. Šintoizmas moko, kad žmogaus siela persikūnija į gamtos reiškinius ar objektus. Statant šią operą buvo įdomu atrasti šintoizmo ir lietuviškos pagonybės panašumų. Tiek šintoistinėje, tiek pagoniškoje kultūroje mirusieji buvo laidojami su savo artimaisiais, ištikimiausiais gyvūnais ar svarbiais daiktais. Nepaisant geografinio atstumo, turime daugiau bendro su japonų kultūra, nei galėtume įsivaizduoti“, – inspiracijas atskleidė K. Jakštas.
Italų operos žvaigždė
Liepos 6 d. festivalio organizatoriai prie Kauno pilies kviečia į iškilmingą operos koncertą „G. Puccini ir jo amžininkai“, kuriame skambės gražiausi jo ir kitų italų kompozitorių veristų kūriniai – ištraukos iš Ruggero Leoncavallo, Pietro Mascagni, Francesco Cilea, Umberto Giordano operų.
Į koncerto programą įtraukti ir keli XIX–XX a. sandūros italų kompozitorių Ottorino Respighi ir Arrigo Boito, nepritarusių verizmo idėjoms, opusai. Dainuos Lietuvos ir jau minėti Japonijos solistai.
Išskirtinis svečias programoje – italų tenoras Gregory Bonfatti, garsėjantis raiškiais charakteriniais vaidmenimis. Per daugiau nei 30 teatrinės karjeros metų G. Bonfatti dainavo garsiausiuose Italijos ir užsienio teatruose: Teatro alla Scala, San Carlo Neapolyje, Covent Garden Londone, Statsoper Berlyne, Concertgebow Amsterdame, Teatro dellʼ Opera Romoje, „Théâtre des Champs Champs Elysées“ Paryžiuje, Bunka Tokijuje ir gausybėje kitų. Solistas bendradarbiavo su itin vertinamais dirigentais Riccardo Muti, Danieliu Barenboimu, Danieliu Orenu, Antonio Pappano, Zubinu Mehta, Carlo Maria Giuliniu, Danieliu Hardingu ir kitais, vaidmenis kūrė vadovaujamas pasaulinio garso operos režisierių: Daniele Abbado, Roberto Carseno, Giancarlo Cobelli, Piero Faggioni, Michaelo Hampe, Jonathano Kento, Gabriele Lavia, Lucos Ronconi ir Luigi Squarzinos, o scenoje dirbo su garsiais kolegomis Placido Domingo, Ruggero Raimondi, Leo Nucci, Mariella Devia, Barbara Frittoli, Ambrogio Maestri, Michele Pertusi, Juanu Diego Florezu, Williamu Matteuzzi, Renato Brusonu, Samueliu Ramey, Diana Damrau. Pastaruosius daugiau nei penkiolika metų menininkas kūrybinę koncertinę veiklą gretina su pedagogika: dalijasi vokalo meistriškumo paslaptimis su jaunaisiais dainininkais, nuo 2018 m. dėsto Giovanni Battista Martini konservatorijoje, geriau žinomoje kaip Bolonijos muzikos licėjus.
Japonijos, Italijos ir Lietuvos solistų būriui gros KVMT simfoninis orkestras, dainuos teatro choras. Diriguos svečiai H. Yoshida, Erki Pehk (Estija) ir visi Kauno muzikinio teatro dirigentai J. Janulevičius, J. Geniušas, O. Madaraš, V. Visockis.
Organizatorių nuotr.
Pagarba L. Truikio talentui
Renginiuose prie Kauno pilies festivalio organizatoriai nutarė žiūrovams priminti dar vieną iškilų Lietuvos teatro jubiliejų – šiemet minimos Lietuvos teatro dailininko Liudo Truikio 120-osios gimimo metinės.
Menininko kūrybai pristatyti skirta vaizdo ekspozicija „Scenovaizdžio alchemikas: Liudui Truikiui 120“, parengta bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio, Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejais.
L. Truikys kūrė scenovaizdį įvairių žanrų spektakliams, bet labiausiai mėgo operą ir tapo itin ryškia Lietuvos operos istorijos dalimi. Vaizdo ekspozicijoje, kurią sukūrė žinomas vaizdo menininkas Arvydas Strimaitis, bus pristatyti scenografijos ir kostiumų eskizai, sukurti Kauno ir Vilniaus scenoms, ją numatyta demonstruoti prieš renginius ir pertraukų metu.
Organizatorių nuotr.
Spalvingos muzikinės programos
Festivalis „Operetė Kauno pilyje“ neapsiriboja vien renginiais prie Kauno pilies. Žiūrovai kviečiami į kitas miesto erdves, kito turinio muzikinės programas.
Liepos 28 d. Vilkijoje, Šv. Jurgio bažnyčioje, miestelio ir apylinkių gyventojai po mišių kviečiami į dvasinio susikaupimo koncertą – „Sakralinės muzikos valanda: „Ave Marija“.
Programa jau skambėjo festivalio pradžios koncerte gegužės 26 d. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Programai parinktos originalios dainos, perdirbtos ar aranžuotos giesmės, fragmentai iš sceninių kūrinių – operų, miuziklų. Klausytojus pamalonins žinomos kompozitorių F. Schuberto, G. Jautakaitės, C. Francko, G. Bizet, G. Verdi, P. Mascagni, R. Cocciante, F. Abto, J. S. Bacho, Ch. Gounod'o, L. Coheno kūriniai, o koncertą vainikuos kerinti C. Saint-Saenso giesmė „Ave Maria“.
Dainuos Karolina Činikaitė-Stankevičienė, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė, grieš Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras (vyr. dirigentas Vytautas Lukočius), diriguos maestro J. Janulevičius.
Festivalis „Operetė Kauno pilyje“ ėmėsi iniciatyvos kultūriškai įveiklinti naują Nemuno salos erdvę, tad rugpjūčio 23 d. čia jau antrą kartą vyks renginys, kuriame vienas brandžiausių miesto kolektyvų „Kauno bigbendas“ (vad. Tomas Botyrius) ir valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) kvies kauniečius ir miesto svečius paminėti 35-ąsias Baltijos kelio metines specialia programa – „Gėlių vaikai in Jazz“.
„Restauruotos“ hipių laikų muzikos koncertą diriguos Giedrius Pavilionis. Šia koncertine programa norima priminti, o jaunimui iš naujo pristatyti lietuviško bigbyto pradžią. Nesiekta identiškai atkartoti praeities skambesio, tad kompozitoriai Zita Bružaitė ir Jievaras Jasinskis, aranžavę dainas chorui ir bigbendui, atnaujino senąsias bigbyto dainas.
Kaip ir kasmet, festivalis kvies drauge minėti Mokslo ir žinių dieną Laisvės alėjoje ties Miesto sodu. Rugsėjo 2 d. ši koncertinė erdvė bus užpildyta intriguojančio austrų kolektyvo „Beggl Musi“ tirolietiškų dainų programa, kurią pristatys Giedrius Prunskus.
Organizatorių nuotr.
Kas? G. Puccini opera „Madam Baterflai“.
Kur? Prie Kauno pilies.
Kada? Liepos 5 d. 20 val.
Kas? Koncertas „OPERA GALA G. PUCCINI IR JO AMŽININKAI“.
Kur? Prie Kauno pilies.
Kada? Liepos 6 d. 20 val.
Kas? Tradicinis Tautinės giesmės giedojimas.
Kur? Prie Kauno pilies.
Kada? liepos 6 d. 21 val.
Kas? Koncertas „Sakralinės muzikos valanda: „Ave Maria“
Kur? Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje.
Kada? Liepos 28 d. 13 val.
Kas? Koncertas „Gėlių vaikai in Jazz“.
Kur? Nemuno saloje, ant centro „Mokslo sala“ stogo.
Kada? Rugpjūčio 23 d. 19 val.
Kas? Folkmuzikos kolektyvo „Beggl Musi“ (Austrija) tirolietiškos dainos koncertas.
Kur? Restorano „Miesto sodas“ terasoje.
Kada? Rugsėjo 2 d. 16 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pažaislyje skambės gražiausios „ABBA“ dainos11
2024 m. liepos 3 d. 19 val. koncertų cikle „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ – trys balsingosios scenos karalienės – Vaida Genytė, Aistė Pilvelytė ir Rūta Ščiogolevaitė kviečia paklausyti kultinės švedų grup...
-
Liepos 3 d. šeimos su vaikais „Megoje“ pramogaus nemokamai
Renginių ir pramogų kupina „Megos“ vasara tęsiasi! Liepos 3 d. (trečiadienį) prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ centrinė aikštė dar kartą virs įspūdingo renginio vieta. Nuo 16 val. čia vyks šeimoms su v...
-
Kultūros renginiai Kauno rajone liepos 1–7 d.
Liepos 1 d. Louiso Armstrongo estrada, Vilkija: 18 val. XXXVI tarptautinio folkloro festivalio BALTICA renginys Kauno rajone, Vilkijoje, – folkloro ansamblio GORAL iš Slovakijos koncertas. Bendras kultūros centro renginys su Kauno rajono muziej...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta74
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...
-
Šimtmečio šventė: minios žmonių traukia į Dainų slėnį16
Šeštadienį Kaune prasideda šimtmečio Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“14
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...
-
„Mariupolis – nepalaužiamas“: kovos ir laisvės potėpiai
„Mariupolis – nepalaužiamas“ – daugiau nei dažai ant drobės. Darbai kalba apie meilę laisvei, kurios neatima nei bombų sprogimai, nei sugriauti namai, ir apie drąsą kovoti už tai, kas brangiausia. ...
-
Mėgaukis tyla / Enjoy the silence
Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi. Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta. Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti. Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti. Yra laikas m...
-
J. Janulevičius: muzikos gurmanų lauks didžiulis muzikinių skanėstų stalas1
Karštas birželio rytmetys. Su Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vyriausiuoju dirigentu, festivalio „Operetė Kauno pilyje“ muzikiniu vadovu Jonu Janulevičiumi kalbamės vėsioje, maestro rankomis suręstoje medinėje pavėsinėje. ...
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas3
Tie, kas bent kiek labiau domisi fotografijos menu, į klausimą, kas yra Lietuviško kaimo grimasų metraštininkas, atsakytų nesusimąstę. Rimaldas Vikšraitis. Vienų kritikuojamas, kitų vadinamas pasaulinio lygio kūrėju. Unikalaus br...