Festivalio organizatoriai – Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė, Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra ir Benjaminas Želvys viliasi pateisinti festivalio gerbėjų lūkesčius, kaip ir kasmet, džiuginti naujomis programomis, nuostabiomis melodijomis ir puikiais dainininkų balsais. Šiųmetis festivalis turėjo prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių, tačiau didieji koncertai prie Kauno pilies ir naujos mažųjų scenų programos kvies auditoriją į tradicines koncertines erdves.

Šiais metais "Operetė Kauno pilyje" drauge su kauniečiais ir visos Lietuvos kultūrine bendruomene mini profesionalios lietuvių operos 100-metį ir savo renginių puokštę skiria šiai iškiliai progai minėti.

Tradicijos gimimas

1918 m. vasario 16 d. aktu Vilniuje paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, atsirado sąlygos kurti valstybines profesines meno įstaigas. Nors jaunos šalies ūkis buvo visiškai nuniokotas, iš karto buvo pradėta rūpintis kultūros ir meno situacija.

Į Lietuvą vienas po kito pradėjo grįžti karo ir carinės okupacijos išblaškyti lietuviai, tarp jų mokslininkai ir menininkai – kompozitoriai, dainininkai, dailininkai, aktoriai. Valstybės Taryba sudarė Teatro komisiją Valstybės teatro ir dramos mokyklos įkūrimui organizuoti. Tačiau kultūros atgaivinimo planus nutraukė lenkų okupacija, Respublikos laikinąja sostine tapo Kaunas, tad tolesnis kultūrinis darbas persikėlė čia.

Operos žanro entuziastai tęsė pradėtą įdirbį savomis lietuviškomis pajėgomis pastatyti operos spektaklį. 1920 m. sausio 29 d. įkurta Lietuvių meno draugija, kurios įstatuose šalia kitų veiklų buvo įrašytas ir Operos teatro įkūrimas. Balandžio 16 d. įsteigtos Muzikos sekcijos nariais buvo Juozas Naujalis, Julius Štarka, Juozas Tallat-Kelpša ir Juozas Žilevičius.

Į prasidėjusį konkrečių Operos įveiklinimo darbų sūkurį itin aktyviai įsiliejo kompozitorius, chorvedys Aleksandras Kačanauskas. Jis su J.Naujalio pritarimu į posėdžius sukvietė suinteresuotus muzikus svarstyti operos trupės sudarymo, finansavimo ir repertuaro klausimus.

Po motyvuotų svarstymų Operos taryba, kurią sudarė iš Vilniaus pakviestas tuomečiame Petrograde mokslus baigęs ir sėkmingos karjeros žingsnius žengiantis dainininkas Kipras Petrauskas, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša ir žinomas to meto politikas, kurį laiką buvęs Lietuvos Tarybos pirmininku, teisininkas ir kultūros veikėjas Stasys Šilingas.

Pirmoji premjera

Entuziastai numatė įspūdingą veiklos planą, bet ne viską pavyko įgyvendinti. Svarbiausia – gautos lėšos Lietuvių operai įkurti ir 1920 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto teatre, tada Operos ir dramos vaidykloje (dabar Kauno valstybinis muzikinis teatras, KVMT), buvo parodytas pirmasis spektaklis – Giuseppe's Verdi opera "Traviata".

Operą parengė dirigentas J.Tallat-Kelpša, režisierius Konstantinas Glinskis, choro vadovas J.Štarka, Violetos partiją dainavo Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė, Alfredo – pats K.Petrauskas, Žermono – Antanas Sodeika. Šis kūrinys po 1920 m. Lietuvos teatruose buvo statytas penkiolika kartų. Violetos partiją dainavo daugiau nei trys dešimtys lietuvių dainininkių.

Pirmuosius, bet iš karto drąsius žingsnius žengusi lietuviška opera dar tarpukario Kaune išaugo į svarbų kultūros reiškinį, užaugino didžiulį būrį puikių dainininkų, per trumpą nepriklausomybės dvidešimtmetį mažutėje Kauno scenoje parodė beveik visą pasaulio operos lobyną ir meile šiam žanrui uždegė kelias kauniečių kartas.

Operos šimtmečiui minėti skirti svarbiausi festivalio koncertai tradiciškai vyks Kauno pilies prieigose liepos 5 ir 6 d.

Jubiliejaus žvaigždės

Operos šimtmečiui minėti skirti svarbiausi festivalio koncertai tradiciškai vyks Kauno pilies prieigose liepos 5 ir 6 d.

Liepos 5-osios vakarą žiūrovai pamatys KVMT spektaklį – legendinę, 2000-ųjų sutikimui pastatytą G.Verdi operą "Traviata". Tai jau ketvirtas šios trupės pastatymas. Organizatoriai suteikė teatrui savo sceną atsisveikinti su šiuo spektakliu, nes metų pabaigoje teatras, taip pat minėdamas lietuviškos operos jubiliejų, pakvies į naują "Traviatos" spektaklį, kurį stato pripažintų menininkų komanda: režisierė ir choreografė Anželika Cholina, muzikinis vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkė Olga Filatova.

Paskutinį kartą skambėsiantį spektaklį dar 1999 m. gruodžio 31 d. į rampos šviesas išleido dirigentas Julius Geniušas, režisierius Gintas Žilys, dailininkė Virginija Idzelytė, choreografė A.Cholina. Per spektaklio gyvavimo Kauno scenoje dvidešimtmetį jame pasikeitė kelios pagrindinių vaidmenų atlikėjų kartos, o atsisveikinimo vakare pagrindines partijas dainuos Raminta Vaicekauskaitė, Mindaugas Zimkus ir Laimonas Pautienius.

Liepos 6-oji – festivalio apogėjus. Koncerte "Operos fejerija" pakviesti dalyvauti žymiausi Lietuvos operos solistai, garsinantys šalies vardą pasaulio teatrų scenose: Justina Gringytė, Gitana Pečkytė, Laimonas Pautienius, Kostas Smoriginas, Almas Švilpa, Merūnas Vitulskis, Vaidas Vyšniauskas.

Mecosopranas J.Gringytė sužibo teatrų scenose kaip Fenena ir Madalena G.Verdi operose "Nabukas" ir "Rigoletas", Jonukas Engelberto Humperdincko operoje "Jonas ir Greta". Jos pasirodymų laukia Velso nacionalinės, Londono Karališkosios operų, Didžiojo Maskvos, Palermo "Massimo" ir Lisabonos "Sao Carlo", Madrido "Teatro Real" teatrų publika. Sėkmingą jos tarptautinę karjerą lydėjo ir gausybė apdovanojimų. Solistės debiutinė kompaktinė plokštelė, įrašyta su pianistu Iainu Burside, nominuota 2014 m. "Gramophone" klasikinės muzikos apdovanojimuose, 2015 m. tarptautiniuose operos apdovanojimuose Londone ji buvo pripažinta geriausia jaunąja metų soliste, o neseniai tapo Karališkojo Velso muzikos ir dramos koledžo garbės nare.

KVMT solistė sopranas G.Pečkytė teatre dainuoja visas pagrindines partijas operose, jos Liučija G.Donizetti operoje "Liucija di Lamermur" pelnė jai Auksinį scenos kryžių, o 2017 m. Kaune viešėjęs žurnalo "Opera Now" užsienio apžvalgininkas Antony Ogus išskyrė ją kaip ypatingą atradimą.

Baritonas L.Pautienius kelis kartus pelnė pagrindinį Lietuvos teatrų apdovanojimą kaip operetės ir operos solistas ("Kristoforas" ir Auksinis scenos kryžius). Nuo 2006 m. jis dainavo visuose Vilniaus miesto operos pastatymuose, nuo 2009 m. L.Pautienius pagal sutartį dirba Vokietijos teatre "Deutsche Oper am Rhein" ir dainuoja čia pagrindines baritono partijas įvairios stilistikos operų spektakliuose.

K.Smoriginas – vienas žymiausių ir perspektyviausių šiandienos bosų-baritonų. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Karališkojo muzikos koledžo Londone ir Jette Parkerio jaunųjų artistų programos auklėtinio kūrybinis kelias užsienyje ir Lietuvoje klostosi ypač sėkmingai.

Klaipėdietis bosas-baritonas A.Švilpa jau daug metų dirba Vokietijoje, nuo 1997 m. yra "Aalto" muzikinio teatro Esene solistas. Solistas kviečiamas dainuoti ir kitose Vokietijos bei kitų šalių operos teatrų scenose, jo repertuare – ir populiarūs, ir retai atliekami boso partijų vaidmenys.

Ne tik operos melomanų mylimas tenoras M.Vitulskis karjerą pradėjo įvairiuose TV projektuose, o sulaukęs įspūdingo pripažinimo lengvojoje muzikoje drąsiai žengė į operos pasaulį ir sutelkė čia ne menkesnį gerbėjų būrį. Pirmasis tarptautinis debiutas – Hervey partija G.Donizetti operoje "Ana Bolein" operos festivalyje "St. Moritz" Šveicarijoje atvėrė jam kelius į kitas solidžias teatrų scenas. Tarp nuostabiai atliekamų Merūno partijų – Nemorinas (G.Donizetti "Meilės eliksyras"), Rudolfas ir Pinkertonas (G.Puccini "Bohema" ir "Madam Baterflai"), Lenskis (P.Čaikovskis "Eugenijus Oneginas"), Alfredas (G.Verdi‚ "Traviata").

Galingasis tenoras V.Vyšniauskas (pasaulyje žinomas kaip Kristian Benedikt) tarptautinėje arenoje išgarsėjo kaip vienas įdomiausių Otelo (G.Verdi "Otelas") vaidmens interpretuotojų. Šį sudėtingą vaidmenį jis atliko jau daugiau nei 100 kartų įvairiuose Europos operos teatruose ir užjūryje. Tarp kitų pastaraisiais metais dainuotų vaidmenų rikiuojasi kiekvieno tenoro didžiavimosi verti: Don Chosė ("Karmen"), Kavaradosis ("Toska"), Samsonas ("Samsonas ir Dalila"), Kalafas ("Turandot"), Pinkertonas ("Madam Baterflai"), Kanijus ("Pajacai"), taip pat Eleazaras ("Žydė"), Manrikas ("Trubadūras"), Dikas Džonsonas ("Mergelė iš Vakarų"), Edgardas ("Liučija di Lamermur"), pagrindiniai vaidmenys operose "Andrė Šenjė", "Ernani", "Rienzi", "Lohengrinas" ir Hofmanas "Hofmano pasakose".

Solidžiam dainininkų ansambliui diriguos festivalio vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius, svečias, Lietuvis nacionalinio operos ir baleto teatro vyr. dirigentas Ričardas Šumila ir kasmetiniai koncertų dirigentai Julius Geniušas ir Virgilijus Visockis. Koncerte skambės populiariosios kompozitorių G.Verdi, W.A.Mozartas, V.Bellini, Ch.Gounod, G.Puccini, G.Bizet, P.Mascagni, J.E.Massenet ir lietuvių operos kūrėjų V.Klovos ir K.V.Banaičio operų arijos ir duetai, operų uvertiūros.

"Tautiškos giesmės" akimirka

Deja, dėl šiais metais kilusios pandemijos suvaržymų festivalio pagerbti negalėjo pasaulinį pripažinimą pelnę užsienio šalių atlikėjai, nors tai, kad dalyvaus, buvo patvirtinę įspūdingos žvaigždės. Dėl šios priežasties neišvysime ir tradicinio jungtinio Lietuvos–Sankt Peterburgo jaunimo simfoninio orkestro, kuris griežė festivalio dainininkams visus aštuoniolika gyvavimo metų. Belieka tikėtis, kad kitais, jubiliejiniais dvidešimtaisiais festivalio gyvavimo metais vėl bus galima gėrėtis aukštu talentingo lietuvių ir įvairiausių tautybių jaunimo muzikavimo meistriškumu. Jaunimo orkestrą šiemet pakeis KVMT orkestras. Renginius prie Kauno pilies tradiciškai ves aktorius Gintaras Mikalauskas ir dainininkė Ieva Vaznelytė.

"Operos fejerijos" pertraukos metu, 21 val., festivalio žiūrovai, atlikėjai ir visi susirinkusieji drauge su viso pasaulio lietuviais tradiciškai sugiedos "Tautišką giesmę", taip liudydami visos tautos bendrystę ir paminėdami Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Naujos programos mažoms scenoms

Nepaisant sujaukto festivalio renginių tvarkaraščio, naujos programos skambės ir mažosiose scenose bei bažnyčių erdvėse. Pirmoji jų – "Gražiausios Sanremo festivalio dainos" rugsėjo 1 d. restorano "Miesto sodas" terasoje perkels į pietų Italiją ir primins kažkada girdėtas populiarias melodijas. Jas dainuos Ieva Goleckytė, Ingrida Kažemėkaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė, Raimondas Baranauskas, Giedrius Prunskus, Egidijus Bavikinas, o solistams talkins instrumentinė grupė, vadovaujama Juliaus Vilnonio.

Antroji programa – teatralizuotas koncertas "Antras pasimatymas". Koncerto autorės Kristina Siurbytė ir Viktorija Streiča jį taip pavadino tęsdamos prieš keletą metų sukurtos "Neišsakytų išpažinčių" programos idėją. Čia merginos toliau vartys moters emocijų pasaulio puslapius, pasitelkusios populiariosios estrados dainas. Programoje šalia jau minėtų solisčių dalyvaus dainininkės Ieva Vaznelytė, Akvilė Garbenčiūtė, Gabrielė Bielskytė, aktorius ir choreografas Dainius Bervingis, šokėjas Gintaras Visockis, instrumentinė grupė, vadovaujama dirigento Jono Janulevičiaus.

Trečioji programa – "Sakralinės muzikos koncertas" vykdo švietėjišką misiją ir supažindina į mišių aukojimą bažnyčiose susirinkusius klausytojus su šios muzikos korifėjų G.B.Pergolesi, W.A.Mozarto, G.Verdi, G.F.Händelio, J.Haydno ir kitų kompozitorių stambios formos kūrinių – mišių ir oratorijų – arijomis bei kameriniais religinės dvasios opusais. Programos bus galima pasiklausyti liepos 26 d. Vilkijos Šv.Jurgio bažnyčioje ir spalio mėnesį Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Ją atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Tomas Ladiga, Jonas ir Živilė Lamauskai. Solistams grieš VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Jono Janulevičiaus.

Festivalio "Operetė Kauno pilyje" renginiai prie Kauno pilies:

Liepos 5 d. 20 val. G.Verdi opera "Traviata"

Liepos 6 d. 20 val. Koncertas "Operos fejerija". 21 val. "Tautinės giesmės" giedojimas

Svarbi informacija žiūrovams

Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio Ekstremalios situacijos operacijų vadovo įsakymu, festivalio organizatoriai primena, kad:

Renginyje gali dalyvauti ne daugiau kaip 1 000 žiūrovų, jei jis organizuojamas atviroje erdvėje;

Į renginius nebus įleidžiami asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai;

Renginyje draudžiama dalyvauti asmenims, kuriems privaloma izoliacija;

Rekomenduojama renginio žiūrovams ir darbuotojams dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.