Negali nedžiazuoti
„Niekas taip neatidaro savo parodos kaip architektas Palys!“ – gėrėjosi kolegos ne tik kūrybiniu talentu, bet ir muzikiniu polėkiu architektas Gintaras Balčytis, kai 81-ų J. R. Palys užgrojo kontrabosu.
Susižavėjimo sukurta atmosfera, ką jau kalbėti apie nuveiktus darbus, nueitą kūrybinį kelią, visuomenines iniciatyvas, entuziazmą, neslėpė ir kiti susirinkusieji. Paveikslų galerija buvo sausakimša.
„Architektą pažinsi pagal lempas“, – pastebėjo parodos kuratorius Audrys Karalius per atidarymo iškilmes, kai dėkodamas už pagalbą surengiant parodą J. R. Palys, nestokodamas sąmojo, teikė eksponatus iš savo įspūdingos technologinių tarpukario ir ne tik prietaisų kolekcijos.
Eksponatai: parodoje pristatoma apie 100 architektūrinių eskizų, futuristinių pasiūlymų, darbinių brėžinių ir 42 machinos iš unikalios architekto kolekcijos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Ant galerijos sienų iškabinta apie 100 architektūrinių eskizų, futuristinių pasiūlymų Kaunui ir kitiems miestams, darbinių architektūrinių brėžinių. Eksponuojamos 42 machinos (išvertus iš lot. – mašina), iš unikalios architekto J. R. Palio technologinės kolekcijos.
„Tai yra gongas, kuris tarpukariu kabojo „Romuvos“ kino teatre, prijungtas prie garsiakalbių. Juo mechanikas pakviesdavo žmones eiti į salę prieš seansą“, – demonstravo vieną eksponatų J. R. Palys, pakvietęs į ekskursiją po parodą.
„Čia yra 1930 m. stiprintuvas, gamintas Europoje. Tai – epidioskopas. Filmams ant sienos rodyti. Šis eksponatas kadaise priklausė tarpukario Lietuvos universitetui. Šį daiktą jau buvo išmetę, aš taip kukliai po pažastimi ir man atidavė. Pažiūrėkite, koks geras šių daiktų dizainas. Pastebėjote? Dabar taip nedaro, – ir perėjo prie kito eksponato. – Radijo lempa. Labai galinga. Naudota siųstuvuose, stiprintuvuose. Kas čia – niekas neatspės. Bangolaidis. Iš radijo lokatoriaus.“
Pirmas architektas
Nenuostabu, kad būtent J. R. Palys tapo pirmuoju architektu, kurio paroda surengta šiame muziejuje. Šio vieno ryškiausių mūsų laikmečio Kauno paveldo srities specialistų, architektų projektai, kaip apibendrino parodos rengėjai, pelnytai įtraukti į Kauno ir Lietuvos šiuolaikinės architektūros olimpą.
J. R. Palio talentas ir domėjimosi sritys – įvairialypiai. Jis ir muzikantas, ir paveldo apsaugos srityje kalnus nuvertęs architektas, urbanistas, ir šiuolaikinės architektūros pulsą jaučiantis kūrybingas specialistas, ir ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas, profesorius, sugebantis įžvelgti ir pakylėti studentų talentus.
Parodos kuratorius architektas A. Karalius „Kauno dienai“ pasakojo, kad idėja surengti parodą kilo jam ir kolegai iš architektūros ir kultūros portalo PILOTAS.LT Almantui Bružui.
„Kalbėjome, kad reikia J. R. Palį ištraukti iš urvų. Jis yra urvinis žmogus. Visi jo piešiniai ir machinos, kurių parodoje rodome tik nedidelę dalį, viskas skendi tarsi skruzdėliukų urvuose. Po truputį viską traukiant iš tų urvų, ėmė ryškėti parodos apimtis. Surizikavau ir kreipiausi į M. K. Čiurlionio muziejaus direktorę Dainą Kamarauskienę“, – pasakojo A. Karalius. Vadovė, anot jo, irgi surizikavo ir sutiko priimti parodą, nors tuo metu, kalbant apie parodos apimtį, jos organizatoriai dar turėjo, kaip įvardijo, tik dinozauro uodegą.
Esu sužavėtas jo gebėjimo jausti erdvę, mintinai piešti Kauno centrą.
Žmogus fenomenas
Parodai ruoštasi pusę metų. Tai buvo labai sudėtingas procesas. Sunkiausia buvo viską surinkti į vieną vietą, kad būtų galima apibendrinti ir pradėti atrinkti eksponatus parodai. „Reikia suprasti, kad viskas nebuvo pas jį tvarkingai sudėta lentynose. Reikėjo kapstytis po, pavadinkim, kultūrinius sluoksnius, kurių nei galo, nei pabaigos nematyti“, – prisiminė procesą A. Karalius.
Nors ir taip buvo gerai pažįstamas su J. R. Palio kūryba, rinkdamas medžiagą vis tiek atrado dalykų, jį gerokai nustebinusių. „Visų pirma, J. R. Palio surinktų machinų įvairovė, jo išmanymas šioje srityje. Jis yra fenomenalus. Atradau ilguosius jo piešinius, panoramas, kurių kai kurie – 5 m ilgio. J. R. Palys sugeba piešti vyniodamas piešinį kaip ritinį. Mintinai jaučia mastelį, nematydamas nei pradžios, nei galo. Kaip muzikantas. Fenomenas. Esu sužavėtas jo gebėjimo jausti erdvę, mintinai piešti Kauno centrą“, – sakė kaunietis architektas. Jis buvo maloniai nustebintas, kad dar iki parodos atidarymo sulaukė septynių užsakymų į ekskursijas. Viena jų – patiems M. K. Čiurlionio muziejaus darbuotojams.
Beje, A. Karalius ir J. R. Palys susipažino per Sausio 13-osios įvykius. Kaune jie abu kaip savanoriai buvo paskirti į tuos pačius postus – budėti telefono ir telegrafo stotyje E. Ožeškienės gatvėje, o paskui – į Sitkūnų radijo stotį. A. Karalius nusijuokė, kad per tas keliolika naktų jis, tuomet miesto vyriausiasis architektas, išklausė visą nepakartojamą J. R. Palio kursą.
„Tai yra muzikos žmogus, jis išmano ir apie aparatus, techniką, yra piešėjas futuristas, šviestuvų braižytojas iki detalės ir varžtelio. Renesansinio tipo architektas, altruistas. Ir aš einu jo pėdomis“, – dėstė A. Karalius, kaip ir J. R. Palys neatlygintinai Kaunui pateikęs daugybę pasiūlymų, idėjų, kad miestas gražėtų ir klestėtų.
Ši paroda – tik pradžia. Vėliau pasirodys knyga ir filmas.
Kaunas – kaip žiedas
„Miestas yra civilizacijos koncentracija: čia tiršta, čia daug, čia įvairu. Mieste aktyviausia apykaita: juntama, girdima, teikianti galimybių. Malonumą ir pasididžiavimą taip pat“, – miestą parodos anotacijoje apibūdino J. R. Palys. Apie miestą sukasi visas jo kūrybinis gyvenimas. Begalės pasiūlytų įžvalgų, idėjų, sprendinių ir įgyvendintų iniciatyvų.
Parodos kūrėjai apibūdina, kad miestas J. R. Paliui – pilietinis susitarimas, realizuojamas medžiagoje, praktikoje ir kultūroje, urbanistinis dienoraštis, atspindintis visuomenės gyvenseną ir veiklą, kolektyvinio intelekto materializacijos fenomenas ir svajonė, amžinas siekis sukurti utopinį geresnio gyvenimo modelį Žemėje.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
J. R. Palys Kauną lygina su harmoningai ir gražiai tarp dviejų upių išsiskleidusiu vandens lelijos žiedu. Per dešimtmečius aktyvaus kūrybinio darbo jis prisidėjo kuriant beveik kiekvieną šio žiedo lapelį.
J. R. Palys suprojektavo Vilniaus gatvės konversiją į pėsčiųjų ir jos dizaino elementus (su architekte R. Gudiene, 1986, Kaunas), bendrovės „Stumbras“ produkcijos sandėlius (1992, Kaunas), M. K. Čiurlionio tiltą per Nemuną (1990–2007, Kaunas) ir prietilčius, Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto rekonstrukciją ir dizaino elementus (2006, Kaunas), „Europos“ viešbučio rekonstrukciją ir priestatus (su architektais I. Veilandiene, G. Keziu; 2000–2007, Kaunas), Sraigtasparnių bazę S. Dariaus ir S. Girėno oro uoste (su architekte I. Veilandiene, 2012, Kaunas), Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltą (su architekte I. Veilandiene, 2013) ir kitus reikšmingus architektūrinius objektus, aibę koncepcinių pasiūlymų Kauno miestui, nurodoma parodos anotacijoje.
Naujausi komentarai