Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje šiuo metu eksponuojama Vytauto Steponavičiaus dailės kūrinių paroda "Sugrįžimai".

Įkvėptas vidinio poreikio

V.Steponavičius baigė Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetą, bet dailės pasaulis jam itin artimas, svarbus, nes ten – jo laisvės išraiška, atsakymai į esminius būties klausimus, patiriama kūrybos palaima.

Kad V.Steponavičius yra menininkas, įsitikini vos susipažinęs, turint galvoje, kad tai – ne statusas, sukeliantis daug sumaišties kūrybą dėliojant į lentynėles ir galynėjantis dėl šlovės, o gyvenimo būdas – laisvas minčių polėkis, savų gyvenimo normų kūrimas, siekis nuolat tobulėti ir priimti aplinkinį pasaulį kartais su šypsena, kartais įsiklausant į žmones bei įvykius, o kartais maištaujant. Atvirai ir nekonformistiškai.

Nuoširdus, laisvas gestas būdingas ir V.Steponavičiaus bendravimui su aplinka bei žmonėmis ir jo kūrybai: nuolatiniams ieškojimams, eksperimentams.

Vieni dailininko kūriniai yra gimę susižavėjus spalvos galimybėmis, ekspresyvių pajautų išraiška, kiti – savas mintis mėginant perteikti gilinantis į kaligrafiją, japoniško tušo ir grafikos galimybes. Parodoje taip pat eksponuojami prieštaringų vertinimų sulaukę tapybos ant nuotraukų kūriniai, atlikti fluxus žaidimo dvasia.

Būtent žaismės kriterijaus ir reikėtų ieškoti žvelgiant į daugelį V.Steponavičiaus kūrinių, nes akivaizdu, kad menininkas kuria impulsyvaus vidinio poreikio, įkvėpimo, noro pasisakyti dvasia. Kita vertus, ryškus ir kontempliatyvių ieškojimų tikslas sugrįžti į savo tikrąjį "aš", atrasti baltąją tylą, paslaptį, kurioje veriasi savasties visata. "Ir sieloj tveriasi namai, į kuriuos tikiesi sugrįžti", – viename savo eilėraščių teigė Raineris Maria Rilke.

Žaismės paliesta

Daugelis V.Steponavičiaus kūrinių – tai lyg nuotaikų, dvasinių išgyvenimų spalvinės energijos išraiškos, pasąmoniniai formų ieškojimai, meditatyviniai mentalinių vibracijų erdvėje ženklai, kai, anot Andre Bretono, minties tėkmė yra laisva nuo bet kokios proto kontrolės, visai nepriklausoma nuo estetinių ir moralinių vertinimų.

"Dzenbudistinė meditacija, kurią praktikuoju kasdien, skaidrina mintis, lavina protą ir kasdienybės pajautimą, – sako V.Steponavičius. – Dažnai sąmonės gelmėse piešiant nušvinta tekstas, kurį lyg haiku užrašau kaligrafiniais pieštukais čia pat ant piešinio." Savo kūriniuose menininkas neieško ir net vengia prasmės ar logikos, jo poetiniai samprotavimai, akimirkos įžvalgos gali pasirodyti net kiek komiški ir juokingi, paliesti žaismės. "Labai dažnai būtent juokdarys atveria egzistencijos gelmę", – įsitikinęs V.Steponavičius.

Ieškant spalvos ir štricho

Surengęs per 20 parodų, V.Steponavičius šįmet savotiškai sugrįžo į vieną pirmųjų erdvių – Kauno apskrities viešąją biblioteką, todėl ir parodą pavadino "Sugrįžimai".

"Kiekvienam menininkui paroda – tai tikra šventė, nors, tiesa, už jos slypi ir noras sublizgėti, gal net pasipuikuoti, – atvirauja menininkas ir čia pat leidžiasi į apmąstymus: – Maloniai šypsodamiesi sau ir aplinkiniams stengiamės į(si)tikinti, kad žaviai padirbta genijaus kaukė yra vertingesnė už to ar kito konkuruojančiojo, kurio talentas verčia abejoti ar net kelia gailestį. Nesusišnekėjimo problemas įveikus, tikriausiai lyg šventė atrodytų gyvenimas."

Taigi sugrįžęs į šiltų prisiminimų erdvę, kurioje V.Steponavičius visuomenei prisistatė kaip dailininkas, jis kaip ir tuomet ieško visatos, kurią atradus išsenka sakiniai, frazės, žodžiai. Galbūt lieka spalva bei štrichas. Galbūt. Bet ir to niekas nežino. Tad toks neįkainojamas yra kūrybinis prašviesėjimo ritualas.

Kas? V.Steponavičiaus tapybos darbų paroda "Sugrįžimai".
Kur? Kauno apskrities bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė).
Kada? Veikia iki rugsėjo 1 d.