Gyvybes išgelbėjusi dėžė
J.Kagan giminėje – daug garsių ir Lietuvai svarbių žmonių. Jos senelis, mamos Margaritos Štromaitės tėtis, buvo Jurgis Štromas – tarpukariu veikusio kino teatro „Pasaka“ savininkas. Menininkės dėdė iš mamos pusės buvo politologas Aleksandras Štromas, teta – teatrologė Irena Veisaitė. Tėčio Juozapo Kagano tėvai Benjaminas ir Mira Kaune turėjo sėkmingą verslą. Deja, prasidėjus karui, dalis J.Kagan giminaičių žuvo Holokausto liepsnose. Menininkės tėvai, padedami lietuvio Vytauto Rinkevičiaus, išsigelbėjo geležies liejykloje įsirengę nedidelę slėptuvę. Medinėje dėžėje jie pragyveno daugmaž devynis mėnesius. Būtent ši dėžė ir tapo visos parodos leitmotyvu.
„Vaikystėje tėvai man daug pasakojo apie juos išgelbėjusią dėžę. Įsivaizdavau ją visai mažutę. Įstojusi studijuoti piešimo, nusprendžiau ją nupiešti. Norėdama dėžę pavaizduoti kuo tiksliau, konsultavausi su mama. Vėliau, peržiūrėjusi tėvo archyvus, radau dar kitokį dėžės aprašymą. Tad šiandien parodoje galima išvysti net tris gyvybes išgelbėjusios dėžės versijas, – atskleidė ji. – Visą vaikystę mane lydėjo tėvų pasakojimai apie tarpukarį ir karo metus Lietuvoje. Anuomet atrodė, kad jie gal jau net per daug šneka apie Holokaustą. Tačiau šiandien suprantu, kad esu labai laiminga, turėjusi galimybę apie viską išgirsti iš pirmų lūpų. Kiek teko bendrauti su kitais Holokaustą išgyvenusiųjų vaikais, vaikystėje juos labiausiai slėgė tėvų tyla.“
Išskirtinėje parodoje lankytojų lauks interaktyvūs objektai, vaizdo ir garso instaliacijos, atskleidžiančios ne tik J.Kagan šeimos, bet ir visos Lietuvos istoriją. Ši unikali patirtis – ketvirtojo „Istorijų festivalio“, organizuojamo pagal programą „Kaunas 2022“, dalis.
Parodos prodiuserės Justinos Petrulionytės-Sabonienės teigimu, į Kauną siekiama sugrąžinti įvairių tautybių kauniečių istorijas ir prisiminti visus istorijos puslapius, kad ir kokie jie būtų: šviesūs ar tamsūs. „Pasakodama savo tėvų išgyvenimo Kauno gete istoriją, J.Kagan sykiu papasakoja daug daugiau. Parodoje galime išvysti dalį visos Lietuvos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais, kurią labai ilgai laikėme paraštėse, – sako ji. – Paroda išskirtinė savo interaktyvumu ir asmeniniu lygmeniu. Ji geriausiai patiriama ne grupelėmis, o vienumoje keliaujant menininkės pasiūlyta trajektorija. Paroda be galo svarbi ir šiandieniame kontekste, kai netoliese vyksta, deja, ne hipotetinis, o tikras karas.“
Kelionė atminties labirintais
2016-aisiais pirmoji J.Kagan parodos versija buvo eksponuota Didžiojoje Britanijoje. Pasak menininkės, ji šiek tiek skyrėsi nuo kaunietiškos. Pavyzdžiui, britiškoje versijoje kūrėja neskyrė dėmesio „Lietūkio“ garažo teritorijoje įvykusioms žudynėms, per kurias žuvo jos senelis J.Štromas. Didžiojoje Britanijoje šis įvykis nežinomas, tad su juo susijusi instaliacija nesukeltų tiek emocijų ir apmąstymų, kiek Kaune.
Interaktyvu: daugumą parodos eksponatų galima liesti, imti į rankas, atidaryti ir kitaip į juos reaguoti. / Organizatorių nuotr.
J.Kagan pasakoja, kad galutinį parodos vaizdą padiktavo ir erdvė, kurioje ji eksponuojama. Didžiojoje Britanijoje paroda vyko sename teatre. Kaune tinkamos vietos paieška užtruko ne vienus metus, nes vis iškildavo iššūkių. Galiausiai buvo pasirinkti du vienas šalia kito esantys pastatai Gimnazijos gatvėje, šalia Istorinės Prezidentūros. Ši vieta gana simboliška, nes netoliese kitados gyveno J.Kagan senelis, o mama kitoje gatvės pusėje lankė mokyklą. Kūrybinė komanda atskleidė, kad pastatus reikėjo atidžiai pritaikyti parodos konceptui. Pavyzdžiui, ant pastolių buvo įrengti specialūs koridoriai, kurie lankytojus veda iš vieno pastato į kitą.
Apsilankęs parodoje, lankytojas pirmiausia patenka į improvizuotą kambarį – tarsi laukiamąjį. Parodos rengėjai siekė sudaryti įspūdį, kad taip iki karo galėjo atrodyti kurios nors kauniečių šeimos namai. Šioje ir greta esančioje salėje geriau susipažįstama ir su pagrindiniais parodos veikėjais – J.Kagan šeima, ir platesniu parodos kontekstu. Iš portretų rėmų į lankytoją žvelgia menininkės seneliai: Eugenija ir Jurgis Štromai, Benjaminas ir Mira Kaganai, taip pat kūrėjos tėvai ir juos išgelbėjęs lietuvis V.Rinkevičius.
„Jenny senelis iš tėčio pusės – Benjaminas dar prieš karą išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Močiutė Mira buvo užsispyrusi ir nenorėjo niekur važiuoti, todėl pasiliko Lietuvoje. Menininkės tėtis Juozapas studijavo Anglijoje, bet vasarai grįžo į gimtinę aplankyti giminių. Prasidėjus karui, jis nebegalėjo išvykti ir pakliuvo į Kauno getą, kuriame susipažino su savo būsima žmona – Jenny mama Margarita Štromaite. Gete jie ir susituokė, – atskleidė J. Petrulionytė-Sabonienė. – Čia pat lankytojas gali prisėsti ant fotelio ir pasiklausyti pačios menininkės balso įrašo, kuriame ji pristato savo šeimos narius.“
Parodoje yra daug interaktyvių eksponatų, kuriuos galima drąsiai liesti, imti į rankas, atidaryti ir kitaip į juos reaguoti. Eksponatai pasakoja karo laikų istoriją, tačiau ji nėra sudėliota chronologiškai. Pasak J.Petrulionytės-Sabonienės, tai yra labiau emocinė ir atminties kelionė, vedanti J.Kagan prisiminimais apie girdėtus tėvų pasakojimus. Keliaujant gilyn į parodos erdvę, lankytoją pasitinka abejingų nepaliekanti instaliacija – ryški iškaba „Pasaka“ ir po ja esančioje duobėje besiranganti vandens žarna. Tai – aliuzija į J.Kagan seneliui J.Štromui priklausiusį kino teatrą ir „Lietūkio“ garažo žudynes, kuriose jis buvo nužudytas. Vandens žarnos anuomet buvo naudotos pasmerktiesiems kankinti.
Buvo sutarta, kad M.Štromaitė iš dėžės išeis ant kalno pamačiusi berniuką su ožka. Šis ženklas reiškė, kad palikti slėptuvę jau yra saugu.
„Ši instaliacija į vieną sujungia du labai skirtingus dalykus. Kai menininkė sužinojo, ką lietuviškai reiškia žodis „pasaka“, ji buvo šokiruota tokio keisto ir žiauraus ryšio tarp savo senelio, turėjusio kino teatrą tokiu pavadinimu, ir jo žūties istorijos. Nors „Lietūkio“ garažo teritorijoje vykusios žudynės nebuvo masinės, jos tapo vienomis žiauriausių Lietuvos istorijoje nacių okupacijos metais“, – atkreipė dėmesį parodos prodiuserė.
Jautrios istorijos
Toliau lankytojus pasitinka vaizdo instaliacija, kurioje matomos prie sienos priremtos moters rankos. Tai – istorija apie J.Kagan mamos Margaritos patirtį, į namus įsiveržus baltaraiščiams.
„Mama su močiute buvo išvytos į kiemą ir priverstos stovėti atremtomis rankomis į sieną. Mama vėliau pasakojo tomis akimirkomis nebijojusi mirties. Tačiau ji tikėjosi, kad kareiviai jas abi nušaus vienu metu ir nereikės matyti, kaip miršta jos motina. Laimei, abi liko gyvos, kareiviai tik apvogė namus. Vaizdo instaliacijoje matome mano rankas, tačiau ant riešo esantis laikrodis yra autentiškas, priklausęs močiutei“, – pasakoja J.Kagan. Čia pat stovi ir šautuvas, kurį lankytojas gali paimti į rankas. Regint savo ginkluotą šešėlį ir priešais bejėgiškai prie sienos prispaustas moteriškas plaštakas, apima nejaukus ir susimąstyti kviečiantis jausmas.
Interaktyvu: daugumą parodos eksponatų galima liesti, imti į rankas, atidaryti ir kitaip į juos reaguoti. / Organizatorių nuotr.
Keliaujant gilyn koridoriais, patenkama į spygliuota viela aptvertą geto teritoriją. Pirmiausia lankytojas pažvelgia į specialų veidrodį, kuriame pamato save tarp geto kalinių su prisegta geltona žvaigžde. Siauru koridoriumi pereinama į „žaidimų kambarį“, kuriame išdėlioti žaidimai yra susiję su mūsų pasirinkimais ir tuo, kad kartais tiesiog neturime galimybės rinktis. Lankytojas gali pasukti žydišką lošimo vilkelį „dreidl“ ir išsiburti: keliauti į kairę ar dešinę? Tai – referencija į Demokratų aikštėje vykusias žudynes, kurių metu pasmerktieji atsitiktinumo būdu buvo skirstomi į kairę (paliekami gyventi) ir dešinę (pasmerkiami mirčiai).
Čia pat galima pažaisti ir stalo žaidimą „Gyvatės ir kopėčios“, kuriame visais atvejais būsi prarytas gyvatės. Arba „Monopolį“, kuriame vietoj kalėjimo keliaujama į getą. Svarbia instaliacija žaidimų kambaryje tampa dėlionė su J.Kagan senelio J.Štromo nuotrauka. Menininkės močiutė Eugenija Lietuvą paliko pirmosiomis nacių invazijos dienomis ir niekada daugiau nematė savo vyro. Ilgą laiką netgi nebuvo aišku, kas jam iš tikrųjų nutiko. Tad dėlionė yra tarsi bandymas surankioti išsibarsčiusias mylimo vyro daleles.
Lemtingas pasimatymas
Parodoje lankytojai taip pat gali pamatyti tris J.Kagan tėvus išgelbėjusios dėžės versijas. Pirmoji – pačios menininkės vaikystėje įsivaizduota, yra visai mažutė, primenanti žaislų skrynelę. Tėčio Juozapo aprašytoji – jau kur kas didesnė. Įėjus į jos vidų, galima išgirsti gražią istoriją apie pirmąjį J.Kagano ir M.Štromaitės pasimatymą.
„J.Kagan tėtis gete labai greitai įsimylėjo menininkės mamą. Tačiau ji spyriojosi ir nenorėjo eiti su juo į pasimatymą. Galiausiai pasakė: sutiksiu, jei tu atneši man butelį degtinės, ketvirtąją Piotro Čaikovskio simfoniją ir rasi vietą, kur galėtume pabūti tik dviese. Galite įsivaizduoti, kokios vertės tokie dalykai buvo gete! Tačiau po dviejų savaičių atkaklus jaunuolis perdavė jį sužavėjusiai merginai raštelį, kuriame pranešė, kad surinko visus tris daiktus ir ji jau gali ateiti. Pirmasis jų pasimatymas įvyko palapinėje. J.Kaganas iš tikrųjų atsinešė degtinės ir pasirūpino P.Čaikovskio muzika“, – pasakojo J.Petrulionytė-Sabonienė.
Trečioji dėžė – nupasakota J.Kagan mamos, dar kitokia. Ji šiek tiek didesnė, turinti daugiau dekoracijų. Šioje dėžėje galima išgirsti autentišką M.Štromaitės balsą.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaune atidaryta J. Kagan paroda „Iš tamsos“
T. Biliūno/BNS nuotr.
„Parodoje J.Kagan daug kalba apie atmintį ir apie tai, kad ji kartais gali klysti. Tad lieka neaišku, kaip iš tikrųjų atrodė menininkės tėvus išgelbėjusi dėžė. Kiekvienas ją prisimena savaip, – pastebi pašnekovė. – Ilgiausiai slėptuvėje pasiliko J.Kagan mama M.Štromaitė. Tėtis Juozapas ir kartu dėžėje gyvenusi jo motina Mira ją paliko kiek anksčiau. Su lietuviais gelbėtojais buvo sutarta, kad M.Štromaitė iš dėžės išeis ant kalno pamačiusi berniuką su ožka. Šis ženklas reiškė, kad palikti slėptuvę jau yra saugu. Šią istoriją taip pat pasakoja vienas eksponatas. Karui pasibaigus, pora išvyko į Bukareštą, o vėliau – į Didžiąją Britaniją, kurioje ir gimė Jenny.“
Viltis tamsoje
Daug apmąstymų sukelia ir instaliacija, reprezentuojanti devynių mėnesių gyvenimo liejykloje įrengtoje dėžėje iššūkius. Besislapstantiems J.Kagan tėvams ir močiutei iš kiemo reikėdavo atsinešti vandens. Todėl paslapčia naktį tekdavo eiti per liejyklą, nepaliekant jokių pėdsakų. Negana to, lauke budėjo sargo šuo, tad buvo būtina eiti labai tyliai, kad jis nesulotų. Parodos lankytojas kviečiamas pažaisti žaidimą – rankose turimą specialią kilpą reikia atsargiai vesti vielute link vandens čiaupo. Jei kilpa prilies vielą, pradės loti šuo. Pavykus kilpele vielą apkeliauti pirmyn ir atgal, aktyvinamas čiaupas ir iš jo pradeda bėgti vanduo.
Nors J.Kagan parodoje atskleidžiama nemažai žiaurių patirčių, čia yra ir šviesos. Juk būtent gete susipažino ir susituokė menininkės tėvai, jiems pavyko išsigelbėti. Tad dalis eksponatų pasakoja vilties ir meilės istoriją. Vienas tokių – žvaigždėtos nakties peizažo instaliacija. Danguje matomos žvaigždės iš tikrųjų yra smulkūs spygliuotos vielos gabaliukai, tačiau vaizdas yra išties labai gražus.
„Paroda kelia svarbius klausimus apie mūsų pasirinkimus. Kaip mes elgiamės šviesos ir tamsos akimirkomis? Ką darome, kai į namus pasibeldžia karas? Tikimės, kad kiekvienas lankytojas suras atsakymus“, – sako J.Petrulionytė-Sabonienė.
Kas? J.Kagan paroda „Iš tamsos“ – vienas iš didžiausių „Istorijų festivalio“ renginių.
Kur? Gimnazijos g. 2/4 (Įėjimas per Vilniaus g. sodelį arba per Šv.Gertrūdos g. automobilių stovėjimo aikštelę.)
Kada? Veikia iki spalio 30 d. Lankymo laikas – trečiadienis, penktadienis–sekmadienis, 11–18 val., ketvirtadienis – 11–19 val.
Naujausi komentarai