Formų įvairovė

Tai – jau antroji kasmetinė jaunųjų menininkų paroda Galaunių namuose-muziejuje. Pats Paulius Galaunė savo laiku palaikė tuometę avangardinę „Ars“ grupę, ir šiandien jo vardo muziejus atviras jauniems skirtingų disciplinų ir patirčių žmonėms, vienijamiems kūrybinio entuziazmo.

Pasak vienos iš parodos kuratorių Julijos Pociūtės, parodos darbuose ypač išryškėja gamtos ir civilizacijos susidūrimo tema. Jauni menininkai rimtai žvelgia į ekologinę krizę ir būsimas jos pasekmes ateityje, savo kūriniuose atskleidžia gamtos trapumą ir grožį. Kiti labiau sutelkia dėmesį į šiuolaikinės civilizacijos kasdienybę, žmonijos besaikį chaotišką vartojimą ir besikeičiančias vertybes. Identiteto paieškos ir savo įvaizdžio kūrimas – dar viena, jauniems kūrėjams aktuali tema. Savo darbais autoriai kviečia apmąstyti įvaizdžio svarbą šiuolaikiniame pasaulyje – ar mes daugiau kuriame, ar slepiame save po socialiniais sluoksniais siekdami pritapti?

Ekspozicijoje galima išvysti daugialypius kūrinius – nuo bioformų įkvėptų tapybinių objektų, popierinių skulptūrų, analizuojančių žmogaus įvaizdžio ir socialinės tapatybės ryšį, fotografijų, reflektuojančių kasdienybės vizijas, iki vaizdo kūrinių, panardinančių į subtilius jausmų išgyvenimus.

Laura Matukonytė. Šventas naivumas. / Organizatorių nuotr.

Aiškumas abstraktume

Viena iš parodos erdvių skirta Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentams ir absolventams. Čia netrūksta įvairių temų ir netikėtų kūrybinių sprendimų. VDA Vilniaus fakulteto Skulptūros katedros studentė Laura Matukonytė pristato popierinę skulptūrą „Šventas naivumas“.

Žmogaus įvaizdžio klausimą analizuojanti skulptūra sukurta iš kepimo popieriaus ir siūlo. Autorė iš siuvimo žurnalų atsitiktine tvarka iškirpo įvairių drabužių detales ir jas susiuvo siuvimo mašina. Skulptūra, kuriai sutvirtinti nenaudota jokia konstrukcija, sudaro itin efemerišką įspūdį – tarsi kas nors būtų išsinėręs iš savo drabužių ir juos čia palikęs. L. Matukonytė tokiu būdu kelia žmogaus įvaizdžio visuomenėje klausimą: kiek mūsų, grįžę namo, nusivelkame ne tik drabužius, bet ir nusiimame viešumai skirtas kaukes?

Šalia eksponuojamas VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros studento Manto Kresninkevičiaus darbas „Tylos garsas“, kalbantis gamtos tematika. Jaunas kūrėjas pristato abstrakčius, tačiau puikiai atpažįstamus piešinius, atliktus deginant popierių ir drobę.

„Menininkas pasakoja, kad šio kūrinio idėja gimė pajūryje, kai jis su kitais studentais buvo nuvykęs į Nidos meno koloniją. Įspūdį jiems padarė gaisro metu sudegusi miško dalis ir likę pušų nuodėguliai. Mąstydamas apie sudegimo momentą, Mantas ėmė kurti piešinius, degindamas popieriaus lapus smilkalų pagalba. Žvelgiant į šį darbą, jame matomos linijos atrodo eklektiškos, bet tuo pačiu neatsitiktinės ir labai pažįstamos. Menininkas pasakojo, kad pajūryje rado jūros ant smėlio išplautus pagaliukus, šį vaizdą ir perkėlė ant popieriaus. Todėl žiūrovui žvelgiant į, rodos, abstraktų piešinį, jis atrodo labai artimas ir organiškas, primena gamtos elementus, kuriuos matęs kiekvienas, – paaiškino J. Pociūtė. – Didesni, ant drobės atlikti darbai jau buvo sukurti naudojant lituoklį. Juose M. Kresninkevičius atkartojo tarpusavyje persipynusių augalų ir medžio faktūros elementus.“

Gamtos tematika sukurtas ir VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros absolventės Eglės Marcinkevičiūtės mišrios technikos darbas ,,Myli – nemyli? Žydi – nežydi?“. Savo kūrinyje jauna kūrėja analizuoja dirbtinį žmogaus suvokimą, kas gamtoje yra gražu ir natūralu, o kas ne. Pavyzdžiui, gražų, tvarkingą mišką mes dažniausiai įsivaizduojame kaip sutvarkytą ir išvalytą miškininko. Tačiau toks vaizdas iš tikrųjų yra labai toli nuo natūralios gamtos. Išeidama iš plokščiosios tapybos žanro, E. Marcinkevičiūtė sukūrė gamtiškų elementų gausią instaliaciją, puoštą dirbtinėmis gėlėmis, kuri puikiai atspindi jaunosios kartos menininkų susidomėjimą gamtos ir civilizacijos susidūrimo klausimais.

Roberta Dičkutė. Bala takus plovė (fragmentas). / Organizatorių nuotr.

Sapnai ir vizijos

Kitų parodoje dalyvaujančių VDA studentų ir absolventų kūrinius įkvėpė asmeninės vizijos ir mitai. Akį traukia Robertos Dičkutės mišrios technikos darbas „Bala takus plovė“. Tapybos elementų turintis kūrinys, virstantis į instaliaciją, gimė kūrėjai nusprendus paanalizuoti pasikartojantį sapną. Menininkę vis aplankydavo tas pats sapnas, kuriame ji baseine maudydavosi su tėčiu, nors jame nėra vandens. Pradėjusi tyrinėti šį sapną, R. Dičkutė nusprendė sukurti kūrinį, kuriame tuščią baseiną ji tarsi užpildo vandeniu, suteikdama jam gyvybės. Kūrinį sudaro dvi baseino plyteles primenančios plokštės, užpildytos abstrakčiais piešiniais ir plastiko elementais.

Savo darbuose „Tyliai sėlinanti vizija“ ir „Paliesk mane ir mirk“ studentė Kornelija Skarolskytė kuria fantastinį pasaulį. „Kornelijos kūriniai labai efemeriški, tarsi išplaukiantys. Parodoje eksponuojamoje serijoje ji domisi viduramžių simbolika alcheminiuose veikaluose, kurių elementus švelniu tapybišku prisilietimu perkelia ant popieriaus – pasakoja parodos kuratorė. – Viename iš piešinių galima pamatyti ir fantastinę būtybę, įsitaisiusią autorės kambaryje. Įdomus ir Kornelijos piešinys, įkvėptas mito apie viliokę mergelę, pasirodančią tik naktį. Mano manymu, kūrėjai labai sėkmingai pavyko perteikti mito pojūtį, legendos veikėją nutapant itin švelniais prisilietimais.“

Tuo tarpu VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros studentas Benjaminas Ančeris parodoje eksponuoja du didelio formato tapybos kūrinius „Ateities pažadas“ ir „Pakilimas“. Savo darbais autorius analizuoja susidūrimo anatomiją – ne tik gatvėje, bet ir gyvenime. Teptuko brūkšniais ant drobės kūrėjas perteikė susidūrimo dinamiką, vaizduodamas susikertančias, viena kitą perdengiančias vėžes. Antrame darbe naudojamas ratlankio motyvas, atsirandantis tamsios figūros siluete. Nutapyti siluetą menininką įkvėpė A. Sutkaus užfiksuotas mąstytojo Justino Mikučio portretas. Figūros šone galima pamatyti ir paties autoriaus vaikystės portretą.

Austėja Boreišaitė. Kaip likti senmerge? / Organizatorių nuotr.

Šiuolaikiniai natiurmortai

Antroji parodos dalis skirta Kauno kolegijos Menų ir Ugdymo fakulteto Fotografijos studijų programos studentams. Vadovaujami Svetlanos Baturos, jie pristato du fotografijų ciklus: „Nature Morte“ ir „Architektūros istorijos“.

Serijoje „Nature Morte“ studentai kūrė natiurmorto kompozicijas, naudodami šiuolaikinio gyvenimo elementus. Akį traukia Luko Gestauto darbas, kuriame barokinio stiliaus natiurmorte atsiranda plastikinis maišelis. Ironijos nestokoja Austėjos Boreišaitės fotografija, kurioje ant stalo matomas padėtas atverstas laikraštis su padidinamuoju stiklu. Laikraščio antraštė skelbia: „Kaip likti senmerge?“. Kai kurie studentai nutolo nuo tradicinio natiurmorto vaizdavimo ir fotografijose atskleidė savo asmenybes, sukurdami tam tikrą vakarėlio nuotaiką. Pavyzdžiui, Gustinos Keturakytės fotografijose matomi disko laikotarpio elementai.

Parodos darbuose ypač išryškėja gamtos ir civilizacijos susidūrimo tema.

Antroje serijoje studentai pasirinko po Žaliakalnio pastatą, kurį nufotografavo analoginiu būdu, ir išsiaiškino įdomią jo istoriją. Parodoje galima nuskenuoti QR kodą ir perskaityti šias istorijas. Patricija Gagaitė fotografavo istorinį kino teatro „Daina“ pastatą. Studentė projekto metu susipažino su dabartiniu jo savininku, kuris tada, kai pastatas buvo uždarytas, sudalyvavo jame vykusiame nelegaliame koncerte. Vakaras baigėsi policijos areštinėje, tačiau šiandien pastatas priklauso istorijos herojui ir yra renovuojamas, ateityje čia planuojama įkurti kultūrinį centrą.

Šypsnį kelia ir Povilo Kačiušio užfiksuoto Žaliakalnio medinuko Savanorių prospekte istorija. Šis namas iš kitų to laikotarpio medinukų išsiskiria, nes yra renovuotas. Projekto metu studentas susipažino su vienu namo gyventoju – Alfonsu, pasakojančiu, kad dukrai su būsimu žentu iš užsienio ruošiantis grįžti į Lietuvą, tėvai susirūpino, kaip reikės parodyti aplūžusį medinuką. Laukė ilgas darbas įtikinti visus kaimynus, kad namui būtina renovacija. Laimei, pavyko gauti kaimynų pritarimą ir medinukas buvo renovuotas.

Lukas Gestautas. Nature Morte. / Organizatorių nuotr.

Gamta ir civilizacija

Trečioje parodos dalyje galima pamatyti VDU Šiuolaikinių menų katedros Naujųjų medijų meno studentų ir absolventų vaizdo kūrinių programą, kurią sudarė kuratorė Milda Gineikaitė. Programoje aštuoni autoriai kalba gamtos, natūralumo ir civilizacijos triukšmo temomis. Programa prasideda nuo ramių gamtos vaizdų, baigiasi kūriniais, pasakojančiais apie besotę šiuolaikinę civilizaciją. Vaizdo kūrinius autoriai kūrė atskirai, tačiau sudėti kartu, jie puikiai atskleidžia gamtos ir pramonės priešpriešą, ir skatina susimąstyti apie juodąsias šiuolaikinio gyvenimo puses.

Matas Gineika savo vaizdo kūrinyje „Vėjyje“ siekia žiūrovą išprovokuoti trumpai vizualinei meditacijai. Jis kviečia atsisukti į gamtą, kurioje stimulai kitokie – bangų ošimas, lapų plazdėjimas, smėlio pustymas. Gabrielė Marija Valaitytė darbe „Kauno marios“ analizuoja, kaip žmogaus įsikišimas gali pakeisti gamtą. Tuo tarpu Rusnė Kuliešiūtė kūrinyje „Plastikiniai“ svarsto, kaip atrodys mūsų ateities kraštovaizdis, kai plastiko tarša reguliariai auga, o ekologiški produktai neišsprendžia vartotojiškumo problemos. Vaizdo programa baigiama Rimvydo Bankaus darbu „Besoties kultūra“, sudarytame iš greitai judančių, mirgančių kadrų. Audiovizualinė instaliacija kelia klausimą apie reklamos įtaką pertekliniam vartojimui, tikintis, kad vaizdai skatins žiūrovus saikingiau vartoti produktus ir paslaugas.

„Jauniems kūrėjams gamtos išlikimo tema yra ypač svarbi. Juk ateinančioms kartoms irgi teks spręsti sparčiai nykstančios bioįvairovės ir taršos problemas, – pastebi J. Pociūtė. – Kaip visada, jaunus menininkus domina savęs ir savo identiteto paieškos. Manau, kad ši paroda puikiai atskleidžia, kuo šiandien gyvena ir kvėpuoja jauni kūrėjai, leisdama įsigilinti į jaunimui svarbius klausimus.“

Kas? Jaunųjų kūrėjų paroda „Sambūris“.

Kur? Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2)

Kada? Iki lapkričio 23 d.