Kruopštus procesas
Paroda sudaryta iš dviejų dalių: eksponuojami muziejaus rinkiniuose saugomi istoriniai Europos ir Azijos porceliano dirbiniai ir dr. R. Dovydėno sukurtos istorinių vazų formų interpretacijos. Darbams naudotas prancūziškas porcelianas, gamintas Limože ir degtas 1 250 tūkst. laipsnių temperatūroje. Sekant blanc-de-Chine tradicija, kūriniai balti, glazūruoti permatoma glazūra.
Dr. R. Dovydėno kūrybos procese naudotos šiuolaikinės kompiuterinio moduliavimo programos, darbai spausdinti 3D molio spausdintuvais. Pasak kūrėjo, porceliano 3D spausdinimas yra lėtas, kruopštaus darbo reikalaujantis procesas. Iš dantų pastą primenančios masės roboto ranka stato indą sluoksnis po sluoksnio – kaip vaikas smėlio pilį. Vazos spausdinamos iš apačios į viršų, todėl indų formos yra ištemptos, plokščios ir žemos lėkščių ar dubenų formos neatspausdinamos taip gerai, kaip galėtų būti išlietos. Spausdinant ažūrą, jo ilgis priklauso nuo porceliano tįsumo. Iš standesnio porceliano galima atspausdinti trumpus nėrinius, iš tižesnio – ilgesnius, nėrinio plotis ir forma priklauso nuo spausdintuvo nosies diametro.
Kelionė: skirtingais laikotarpiais, pasitelkus skirtingą techniką, skirtingiems tikslams sukurti gaminiai atspindi meistrų kūrybinius ieškojimus. / Regimanto Zakšensko, Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Truko dvejus metus
„Porceliano spausdinimas nėra lengvas procesas, būta daug klaidų ir nesėkmių. Ekspozicijoje galima matyti ir keletą nepavykusių darbų. Kita vertus, Kinijoje porcelianui gaminti reikėdavo ne mažiau 70 profesijų žmonių, aš turiu įrankį, kuris atstoja bent 50 specialistų. Spausdintuvas naudingas ir tuo, kad procesą labai pagreitina. Jei būčiau dirbęs be jo, vos per dvejus metus tikrai nebūčiau sukūręs tiek kūrinių, kurių parodoje matoma tik dalis. Dar vienas darbo su spausdintuvu privalumas – ekologija, kadangi šiuo atveju nereikia jokių gipso formų, – paaiškino dr. R. Dovydėnas. – Nors darbą atliko robotas, kūrybinio proceso metu reikėjo įdėti nemažai širdies. Be žmogiško prisilietimo vienas robotas dirbinių nesukurs.“
Dr. R. Dovydėno projektas užtruko dvejus metus. Kūrėjas per šį laikotarpį siekė išsiaiškinti, kaip porceliano atradimas paveikė Europos indų formas, pamatyti jų virsmą ir naujoves. Sekdamas europinio porceliano išradėjo Johanno Friedricho Böttgerio (1682–1719 m.) kūrybą, keramikas keliavo po Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, muziejų saugyklose tyrinėjo trijų šimtų metų senumo darbus. Pasisėmęs įkvėpimo iš kinų ir europinio porceliano dirbinių, jis sukūrė istorinių vazų formų interpretacijas.
Regimanto Zakšensko, Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Reta vertybė
Parodoje greta šiuolaikinių, roboto atliktų dr. R. Dovydėno porceliano kūrinių eksponuojami senieji Europos ir Azijos porceliano dirbiniai iš M. K. Čiurlionio muziejaus saugyklų. Pasak muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vadovės dr. Aldonos Snitkuvienės, parodos eksponatai pasakoja visą porceliano vystymosi istoriją. Ekspozicija pradedama nuo VI a. kinų porceliano gaminių ir užbaigiama prieš kelis mėnesius sukurtais dr. R. Dovydėno dirbiniais.
Darbams naudotas prancūziškas porcelianas, gamintas Limože ir degtas 1 250 tūkst. laipsnių temperatūroje.
Dr. A. Snitkuvienės teigimu, kinų porceliano gamybos paslaptis buvo ypač saugoma, ją išdavus grėsė mirties bausmė. Europiečiams teko patiems ieškoti porceliano ir glazūrų receptūros. Porceliano išradėju Europoje laikomas vokiečių alchemikas Johannas Friedrichas Böttgeris, kuris šį atradimą padarė 1708 m. Jau 1710-aisiais Meisene buvo įkurta porceliano manufaktūra, kurios darbuotojams, išdavus gamybos paslaptis, taip pat grėsė mirties bausmė. Manufaktūroje porceliano gamyba buvo suskirstyta cechais, jų durys visada būdavo užrakintos, kad darbuotojai negalėtų vienas pas kitą užeiti ir sužinoti gamybos paslapčių.
Sprendimas: R. Dovydėno projekte susitinka meno istorija, senosios ir naujosios technologijos. / Regimanto Zakšensko, Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Parodoje galima išvysti itin vertingus, didžiųjų Europos muziejų kolekcijose retai sutinkamus paties J. F. Böttgerio raudonojo kietojo porceliano gaminius. Nors dirbiniai nėra labai išvaizdūs, jie patys vertingiausi.
„Ne kartą yra tekę išgirsti priekaištų – na, jau nesigirkite, iš kur Kauno muziejus gali turėti paties Böttgerio porceliano? Vis dėlto, archyve man pavyko rasti baronų Ropų turto nacionalizavimo aktą, kuriame buvo surašyti mūsų muziejaus turimi dvylika Böttgerio porceliano eksponatų. Patvirtinimui kelis gaminius nuvežiau ekspertei į Sankt Peterburgą, kuri patvirtino, kad tai – neabejotinai Böttgerio porcelianas, – pasakojo dr. A. Snitkuvienė. – Parodoje galima išvysti ne tik išskirtinius, roboto sukurtus porceliano gaminius, tačiau ir istoriškai labai vertingą raudonąjį porcelianą.“
KAS? Paroda „Roboto transformuotas porcelianas“.
Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Kada? veikia iki gruodžio 22 d.
Naujausi komentarai