Ir šiame kelyje nėra nieko atsitiktinio. Kartais jame išvis nieko nėra, tik paties aidas ir suklupusios figūros šešėlis, o kartais kelyje švenčia visi, kuriuos sutinki. Norėtųsi tikėti, kad tokių akimirkų yra ir bus daugiau.

Spalvotas dėkingumas

Galerijoje "Balta", į kurią atvedė vakarėjančio miesto tuštuma, sambūris – šešios VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedros dėstytojos susitiko pabūti vienos šalia kitų: Jūratė Petruškevičienė, Laima Oržekauskienė, Loreta Švaikauskienė, Lina Jonikė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Giedrė Kriaučionytė išpakuoja "Dovaną" – parodą, kurioje susijungia skirtingų kartų menininkių patirtys.

Jei reikėtų apsakyti pirmąjį įspūdį, įžengus į baltą, atspindžius sugeriančią erdvę, ko gero, tinkamiausias žodis būtų dėkingumas: už galimybę judėti laisvai, kartais lengvai kilstelint galvą, kartais – pritupiant, prikišant nosį visai arti ar, priešingai, atsitraukiant, norint pamatyti visumą; už galimybę būti spalvotai – vis labiau monochrominiame rudens peizaže įžvelgti nepajudančias iš savo vietų spalvas.

"Diskutuodamos apie kūrybą su kolegėmis nusprendėme, kad reikia pažvelgti į save ir į mūsų tarpusavio santykius iš šono, todėl parodos idėja susiformavo spontaniškai", – pasakoja M.Žaltauskaitė-Grašienė. Ji priduria, kad vėliau, dr. Rasos Andriušytės-Žukienės paprašius parašyti anotaciją parodai, menininkės išgirdo: jų susibūrimas kaip ir paroda "Dovana" lauktas.

Skirtingas grožis

Žvalgantis po estetišką, neperkrautą ekspoziciją, kiekvienos tekstilininkės darbai atsiskleidžia savitai, jiems visiems pakanka erdvės būti pamatytiems ir neužgožtiems vieni kitų.

Nusprendėme atsigręžti į kūrėją ir jo požiūrį.

"Visos esame asmenybės ir į šią parodą nusprendėme pažiūrėti per asmenybių prizmę, o ne rišantis prie konkrečios tematikos, nepaisant to, kad tikrai turime temų, kurios mus sieja. Nusprendėme atsigręžti į kūrėją ir jo požiūrį", – komentuoja menininkė.

"Dovana" išsiskiria žaismingumu, atskleidžiančiu kiekvienos autorės individualumą. Šis faktorius tapo pagrindiniu motyvu iš skirtingų, tarptautinėje erdvėje pripažintų ir apdovanotų menininkių darbų suformuoti bendrą kolekciją. L.Jonikės iniciatyva sukurta spalvinga, nuotaiki, tačiau ne naivi ekspozicijos atmosfera, kurioje atsiskleidžia gyvenimo pilnatvė ir grožis, kartais įžvelgiamas itin sudėtinguose dalykuose.

Ženklai iš kosmoso

Būnant apsuptyje tekstilininkių kūrinių, kurie harmoningai dera tarpusavyje, kyla klausimas, kas jas skiria? "Skiriamės technikomis. Meistrystė ateina per daugelį metų ir tampa universumu kiekvienos iš mūsų asmenybės raidos procese. Visos autorės yra tam tikrų technikų aukšto meistriškumo lygio specialistės", – atsako M.Žaltauskaitė-Grašienė.

Idėjine prasme, kūriniai siunčia skirtingas žinutes, tačiau visos jos turi vieną kryptį – gyvenimą, kuris turi savo pradžią ir pabaigą, savo lėkimą ir pauzes, išsiskyrimus ir suartėjimus, liūdesį ir šviesų džiaugsmą.

"Kūrėjas nuolatos mąsto, kaip įgyvendinti savo viziją, kaip perteikti tai, ką jis nori pasakyti. Būna etapų, kai, atrodo, stovi vietoje ir nežinai, ką tau daryti, tačiau po kurio laiko sugauni idėją (kuri ateina galbūt kažką perskaičius, nugirdus ar pamačius kasdienybę netikėtu rakursu). Tame daug netikėtumo, bet, sykiu, jis ateina su tikėtumu, nes kūrėjas laukia, tikisi kažkokio ženklo iš aplinkos, kosmoso", – sako menininkė. Pauzių, nusivylimo, apatijos periodai, anot jos, reikalingi: "Menininkas visą laiką intensyviai kurti negali, tačiau kai jis kažką sukuria – įprasmina save."

Tyloje, pauzėje gera būti vienam, o buvimas kartu su kitais kartais tampa išbandymu, kuriame reikia įsiklausyti į save ir sulaukti palaikymo iš šalia esančiųjų.

"Mūsų kolektyvas – Dievo dovana. Esame bendraminčių kompanija, kurioje bendravimas pagrįstas tolerancija. Galime ir pasipykti, tačiau šis pyktis būna susijęs ne su asmeninėmis ambicijomis, o su menu, kūryba, idėjomis. Nuolatos diskutuojame apie tekstilės meną, kaip jis gali vystytis, kokius kelius jis turi. Permąstome tekstilės medijos idėją, kiek ji svarbi ir reikšminga šiuolaikiniame meno kontekste, nes svarbios ne tik technologinės galimybės, bet tekstilės, kaip fundamentalios meno raiškos, išsaugojimas, nenutolstant tuo šiuolaikybės. Mus jungia santykiai, kuriuose nuomonių skirtingumas yra labai svarbus, nes kultūros lauką formuoja reiškiniai, o tuos reiškinius kuria asmenybės", – reziumuoja tekstilininkė.

Kas? Tekstilės kūrinių paroda "Dovana".

Kur? Galerijoje "Balta".

Kada? Veikia iki lapkričio 30 d.