„Kalbėti apie Leonido Desiatnikovo muziką man ypač sudėtinga. Jis buvo artimas mano šeimos draugas daugelį metų, dar prieš man gimstant. Man augant, vaidino svarbų vaidmenį mano kaip menininko ir kaip žmogaus pasaulėžiūros formavimuisi, todėl galiu būti laikomas šališku pasakotoju. Viena iš palaimingiausių mano gyvenimo akimirkų buvo tada, kai jis papasakojo apie savo 24 preliudų fortepijonui – 24 Bukovinos dainų – sukūrimą. Tai – tikras opus magnum fortepijonui, 24 tonacijų kūrinių ciklas (sumodeliuotas pagal Šopeno, Skriabino ar Šostakovičiaus pavyzdį), turintis ryškų folkloro atspalvį. Kiekvienas iš preliudų sukurtas pagal liaudies dainų melodijas, surinktas Bukovinos regione (istoriškai priklausančiame Ukrainai ir Rumunijai). Ir tai yra tikra duoklė šio kompozitoriaus tautai (jis gimė Charkove, Ukrainoje)“, – pasakojo prieš koncertą supažindindamas publiką su dalimi vakaro programos žymių muzikų šeimoje gimęs L. Geniušas.

Pasak jo, Desiatnikovo muzika traukia „kaip narkotikas, kurio kaskart norisi daugiau“.

Anot Pažaislio festivalio rengėjų, prieš šešerius metus tarptautiniame Piotro Čaikovskio konkurse laimėtas sidabro medalis jaunajam menininkui L. Geniušui atvėrė prestižinių koncertų salių duris. Pianistas žavi klausytojus ne tik įspūdingu virtuoziškumu, bet ir stilingumu, rafinuotumu, intelektualia ištarme, temperamento, emocijų ir logikos derme. Jo repertuare tiek baroko epochos, tiek šiuolaikiniai kūriniai, ypatingą vietą užima rusų romantikų fortepijoninė kūryba. L. Geniušui įdomu prikelti iš užmaršties retai atliekamus kūrinius ar imtis naujai sukurtų opusų premjerų. Jis neapsiriboja solisto amplua, bet noriai pasirodo ir su kameriniais ansambliais.