Laikas, klišės, kova
Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto erdvėse: fotografijos "Bright&Showy" ir "Pelėdų kalno" galerijose bei neseniai formaliai veikti pradėjusioje ekspozicijų erdvėje "Koridoriai" – pristatomi Fotografijos katedros studentų kūryba.
Nepaisant skirtingų teminių plėtočių ir fotografijos technikų, darbai sujungti į vienalytę ekspoziciją, kurioje atsiskleidžia trijuose specialybės kursuose studijuojančių jaunųjų autorių konceptualios vizualaus ir vidinio kūrybos turinio paieškos, gryninamos per įvairius fotografijos žanrus.
Dokumentinės reportažinės fotografijų serijos, eksponuotos trečiajame menų fakulteto aukšte, atskleidė publikai individualias reportažų herojų istorijas, perteiktas fiksuojant įprastos jų buities momentus.
Vyganto Jermalavičiaus serija "Kovos menai" perteikė jauno sportininko Deivido gyvenimo ritmą. Kintant erdvei fotografijose, regimi nauji pasakojimo herojaus asmenybės rakursai, kuriuos V.Jermalavičius įamžino atsiribodamas nuo asmeninės interpretacijos.
Karolio Naviko reportažas apie Kauno bohemos atstovų mėgstamą barą "Mažasis Paryžius" skatino žiūrovus atsiriboti nuo socialinių klišių, etikečių. Fotografijų serijoje – bare besilankančios publikos akistata su visuomene, kuriai bohema – apsvaigusių, nuo materialiojo pasaulio atitrūkusių egocentrikų grupė. K.Naviko reportaže justi baro lankytojų vienatvė, noras atsiskleisti, pritapti, neprarandant savojo aš – jokios agresijos, noro konfrontuoti ar įrodyti savo tiesos teisingumą.
Oskaro Armono dokumentinės reportažinės fotografijos serija "Matuoti laiką" pasakojo apie laikrodžių meistrę Birutę. Naratyvas įdomus siurrealistiniu turiniu, sukoncentruotu į laiko reliatyvumą. Tik laikrodžio tiksėjimą nuolatos savo dirbtuvėse girdinti Birutė – tarsi mediumas, kuriam pavaldus laikas. Taisydama sugedusius laikrodžius moteris liečia patį laiką, sugrąžindama jį į dabartį.
Pokalbiai apie baimes
"Pelėdų kalno" galerijoje eksponuota grupinė paroda, kurioje pristatyti studentų projektai įgyvendinti camera obscura, šlapio kolodijaus, analoginės ir skaitmeninės fotografijos technikomis. Teminiu aspektu ekspozicija įvairavo nuo fundamentalių tiesų paieškų iki monotoniškų kasdienybės akimirkų įamžinimo.
Bendroje ekspozicijoje išsiskyrė Justo Gudeikos dvylikos fotografijų ciklas "Geriausios vietos pasikalbėti". Ringaudai, Utena, Prienai, Vilnius, Kaunas – geografiniai atstumai, skiriantys autoriaus užfiksuotas vietas, yra bereikšmiai, nes jas lyg punktyrines linijas sujungia žmonės, jų sprendimai. Paradoksalu, tačiau nuošaliose vietose (miške, kapinaitėse, bendrabutyje ir kt.), kuriose žmonės peržengia gyvenimą ir mirtį skiriančią ribą, atsiveria ypatingi vaizdai, toliai, pranyksta horizontas, aplanko pilnatvės ir susiliejimo su visata jausmai, tačiau ramybės sklidinos vietos suaižėja į jas bežiūrint, atverdamos plyšius nuojautoms apie įvykusias tragedijas. Vis dėlto J.Gudeika palieka viltį – pastebėti, išdrįsti pasikalbėti, padėti.
V.Jermalavičiaus serijoje "Diskomfortas", vystomas naratyvas apie Šilainių mikrorajone esančią požeminę perėją, fotografijose tapusia riboženkliu, skiriančiu realybę ir fikciją. Nuo realistiško perėjos vaizdo, pereidamas prie nesufokusuoto jos atvaizdo, autorius analizuoja veiksnius, skatinančius patirti neužtikrintumo jauseną. Susiliejantis vaizdas, nykstanti šviesa, praeivių žingsnių aidas įbaugina, sutrauko komforto zonos ribas. Pasiremdamas požeminės perėjos simboliu, V.Jermalavičius aiškinasi baimės prigimtį.
Gamtos filosofija
"Koridorių" erdvėse eksponuotos studentų praktikos Nidoje metu kurtos fotografijų serijos. Atšiaurūs gamtovaizdžiai, įšaldyti žiemos speigo, atsiveria iš paukščio skrydžio perspektyvos. Erdvės fotografijose primena negyvenamas teritorijas, kuriose retus laiko slinkčių pėdsakus užpusto vėjas, pratęsdamas juos iki amžinybės. Meditatyvūs peizažai, jų tapybiškos faktūros leidžia mintimis atitrūkti nuo realybės paviršių ir sklęsti tykiais gamtovaizdžiais.
Pirmajame menų fakulteto aukšte eksponuojami praktikos rezultatai įdomūs fotografinės raiškos ir koncepcijos bendrumu, įtaigumu. Praktikos Nidoje metu, vadovaujami menininko Gintauto Trimako, jaunieji fotografai gilinosi ne į vaizdo perskaitomumą, ženkliškumą, o ieškojo to, kas ištinka peržengus paviršiaus ribą. Visose fotografijų serijose filosofinis tūrinys yra raiškos priemonė, o fotografijos medija – sąlyga tai priemonei realizuoti, įvaizdinti, atskleisti.
Žmogaus refleksija
Tris menų fakulteto aukštus apimančią ekspoziciją užbaigia "Bright&Showy" galerijoje eksponuojama Šarūno Kvietkaus personalinė paroda, kurioje pristatomi ciklai "Gamtos galerija", "Atspindžiai", sukurti mainų programos Suomijoje metu.
Cikle "Gamtos galerija" Š.Kvietkus gamtos aplinkoje instaliuoja veidrodį, atspindintį realų, priešais esantį vaizdą. Įrėmindamas gamtos fragmentą, reflektuojančiame paviršiuje, autorius pabrėžia žmogaus intervenciją natūralioje aplinkoje. Veidrodis gamtoje – svetimkūnis, žmogaus veiklos žymė, jo buvimo pėdsakas. Š.Kvietkus pabrėžia šiuolaikinio žmogaus, kuriam interneto naršyklėje atsiveriantys virtualūs gamtos vaizdai yra pažįstamas, natūralus dalykas, o per langą regimas miškas – nepatirta erdvė, nežinomybė, kelianti baimę, atskirtį nuo realybės.
Įvairialypėje ekspozicijoje KK JVMF fotografijos specialybės studentai atsiskleidė kaip individualius kūrybinius kelius pasirenkančios asmenybės.
Naujausi komentarai