Idėja rengti "Probaltica" kilo 1994 m. – tuomet paaiškėjo, jog nepaisant geografinio artumo Baltijos regiono šalių gyventojai nedaug težino apie savo kaimynus. Festivalis siekia tai pakeisti, todėl jį rengiant nuolat atsižvelgiama į poreikį Lenkijos visuomenei artimiau pristatyti visų Baltijos šalių meną.

Organizatorių įsitikinimu, pažintis su neretai menkai žinoma festivalyje dalyvaujančių šalių kultūra naikina išankstines nuostatas ir antagonizmus, egzistuojančius tarp tautų, veda sutarimo, konsolidacijos ir besiintegruojančioje Europoje vykstančio aktyvesnio bendradarbiavimo link. Šį bendradarbiavimą, užsimezgantį tiek tarp kūrėjų ir atlikėjų, tiek ir tarp kūrėjų bei publikos, geriausiai galima įžvelgti kūrybiniame – muzikos ir vaizduojamojo meno – pasaulyje.

Per 24-erius gyvavimo metų festivalis ne kartą įrodė, jog muzika yra universali kalba. Nepaisant verbalinės komunikacijos sunkumų, iš įvairių valstybių į festivalį susirenkantys muzikai puikiai susikalba kartu atlikdami skirtingų šalių kompozitorių kūrinius. Pažymėtina, kad renginys ne kartą yra pelnęs itin aukštus Europos Komisijos įvertinimus kaip viena iš geriausių europinės integracijos iniciatyvų.

Dešimt dienų truksiančiame festivalyje lankysis daugiau nei aštuoni profesionalūs kolektyvai, žymūs muzikai iš Vokietijos, Suomijos, Ukrainos, Latvijos ir Estijos. Ryškiausiuose festivalio koncertuose, kuriuos pristatys Lenkijos atlikėjai, skambės Stanisławo Moniuszkos opera "Sielininkas", Torunės kompozitorių kūriniai. Diriguoti Torunės miesto simfoniniam orkestrui pakviestas ir vienas žymiausių Lietuvos dirigentų – Juozas Domarkas.

Baigiamuoju akordu pasirinktas Kauno valstybinio choro, Baltijos šalyse garsėjančio atlikimo meistriškumu, pasirodymas.

Kauno choras, diriguojamas Petro Bingelio, dainuos puikia akustika pasižyminčioje gotikinės architektūros Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, vienoje iš trijų mieste, kuris neretai vadinamas Lenkijos gotikos perlu.

Pasak festivalio direktoriaus Henryko Giza, baigiamuoju šių metų festivalio akordu pasirinktas Kauno valstybinio choro, Baltijos šalyse garsėjančio atlikimo meistriškumu, pasirodymas, kurio metu Lenkijos publika išgirs a capella atliekamą lenkų Romualdo Twardowskio, Teofilio Klonowskio, taip pat užsienio kompozitorių Claude'o Debussy, Maurice'o Durufle, Randallo Thompsono, Ko Matsushitos muziką, o pagrindiniu vakaro akcentu taps Lietuvos kompozitorių Juozo Naujalio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vytauto Barkausko, Algimanto Bražinsko, Juliaus Juzeliūno, Vaclovo Augustino kūryba.

P.Bingelis choro debiutą festivalyje laiko reikšmingu įvykiu koncertinėje choro veikloje: "Kauno choras, tartum Lietuvos muzikinės kultūros atašė, žinią apie gilias mūsų šalies chorinio dainavimo tradicijas ne kartą skleidė tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. Kita vertus, ne mažiau svarbu ir tai, kad dalyvaudami šiame festivalyje savo muzikinę kultūrą, įvairią ir originalią lietuvių kompozitorių chorinę muziką pristatysime Baltijos regiono, o visų pirma – Lenkijos, su kuria Lietuvą sieja šimtamečiai valstybingumo saitai bei kultūrinė bendrystė, publikai."

Apsilankyti festivalio renginiuose ketina Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos atstovai, Torunės miesto prezidentas Michałas Zaleskis ir kiti garbūs svečiai, todėl chorui tenka didelė atsakomybė išraiškingai ir įtaigiai pristatyti mūsų šalį ir jos muziką.

Kauno filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta atstovauti Lietuvos chorinės muzikos kultūrai išvykstančiam chorui linkėjo sėkmės atskleidžiant klausytojams išskirtinį savo meistriškumą bei unikalumu pasižyminčią lietuvišką muziką ir išreiškė lūkesčius, jog choro dalyvavimas ne tik paliks įsimintiną pėdsaką festivalio istorijoje, bet ir bus reikšmingas stiprinant bendradarbiavimą su Lenkijos koncertinėmis įstaigomis.