Ryškių spalvų didžiulės gėlių puokštės, skraidantys įsimylėjėliai, – tokie vaizdai žvelgia iš Marko Šagalo litografijų, eksponuojamų Raudondvario pilyje.

Pusšimtis garsiojo modernisto kūrinių Kauno rajono muziejuje viešės iki Naujųjų metų. M.Šagalas (1887–1985) – ne tik žymus tapytojas ir akvarelininkas, bet ir grafikas, dizaineris, meninius vaizdus kūręs remdamasis emocinėmis ir poetinėmis asociacijomis. Meno istorikų šis dailininkas pristatomas kaip vienas garsiausių XX a. modernistų ir iškilus žydų menininkas, kurio kūrybą veikė kelios meno srovės. Paryžiuje M.Šagalas išgyveno modernizmo aukso amžių, savo kūryboje jungdamas kubizmo, simbolizmo, fovizmo ir siurrealizmo idėjas. Tarsi per miglą iškylantys jo vaikystės gyvenimo Vitebske apmąstymai – žydiškosios temos atspindys. Apie jo kūrybą Pablo Picasso yra pasakęs: "Kai mirs Matisas, Šagalas bus vienintelis likęs dailininkas, suvokiantis, ką iš tiesų reiškia spalva."

Litografijos technika menininkas susidomėjo 1920 m. Berlyne, mokydamasis iš vokiečių dailininko Hermanso Strucko. Norėdamas savo darbus pristatyti kuo platesnei publikai, M.Šagalas iliustravo knygas, kūrė keramikos darbus, vitražus, teatro dekoracijų dizainą. Menininką išgarsino jo darbuose pasikartojantys motyvai: sodrių spalvų milžiniškos gėlių puokštės, melancholiški ir sentimentalūs virš stogų skraidantys įsimylėjėliai, fantastiniai gyvūnai, bibliniai personažai ir kt.

M.Šagalas ne kartą keitė pavardės rašybą (Moiša Segalas, vėliau – Markas Zacharovičius Šagalovas Prancūzijoje tapo Marc'u Chagall'u). Gimęs Vitebske, Baltarusijos (tuometės Rusijos imperijos) žydų šeimoje, nepritaręs bolševikų idėjoms, 1922 m. M.Šagalas su šeima pasitraukė iš Rusijos. Iš pradžių – į Lietuvą (Kaune surengė parodą), vėliau – į Vokietiją, Prancūziją (Paryžių). Antrojo pasaulinio karo metais, siekdamas išvengti holokausto, M.Šagalas kurį laiką gyveno JAV, tačiau pokariu vėl sugrįžo į Prancūziją.

Paroda veiks iki gruodžio 31 d.