Nacionalinis Kauno dramos teatras ruošiasi pirmajai šių metų premjerai – Artūro Areimos režisuotai fantastinei istorijai „Mechaninė širdis“ pagal  to paties pavadinimo prancūzų roko muzikanto ir rašytojo Mathias Malzieu romaną. Pasakojimas apie jausmus, buvimą kitokiu teatro scenoje atgimsta mistišku ir itin vizualiu steampunk‘o stiliumi. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems skirto pastatymo premjera – sausio 31 dieną.

M. Malzieu romano „Mechaninė širdis“ inscenizacija – naujas posūkis režisieriaus A. Areimos kūrybinėje biografijoje. Šį kartą kūrėjas imasi spektaklio vaikams ir suaugusiesiems. Režisierius atsisako savo spektakliams būdingos necenzūrinės kalbos, kurią pakeičia meilės dialogai, o keisti ir labai ryškūs M. Malzieu knygos personažai  atgyja itin vizualiame  steampunk‘o žanre. Šis fantastikos stilius koncentruojasi į Viktorijos laikų epochą, tų laikų tikras ir išgalvotas technologijas, gotų stilių. Krumpliaračiais ir laikrodžio mechanizmais dekoruoti kostiumai ir dūmus skleidžiančios skraidančios ir šviečiančios dekoracijos (net 140 m. LED lempų!) sukurs šiam žanrui būdingą fantastinę ir šiek tiek baugią atmosferą. Spektakliui siuvama net 40 kostiumų.  

Pagrindinis režisieriaus A. Areimos tikslas – priminti žiūrovams, kad fantazija yra gyva ir labai norint pasaulį galima apkeliauti su riedlente.

„Kaip kino režisieriaus Terry Gilliamo  filmus „Barono Miunchauzeno nuotykiai“, „Daktaro Parnaso fantazariumas”, Timo Burtono „Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas“, „Čarlis iš šokolado fabrikas“ bei kitus, taip ir šį spektaklį, gali žiūrėti vaikai ir suaugusieji. Mažesnieji supras vieną spektaklio liniją, o vyresnieji – kitą“, – teigia režisierius.

Spektaklio „Mechaninė širdis“ veiksmas prasideda Škotijos sostinėje Edinburge 1874 metais. Berniukas Džekas gimsta pačią šalčiausią pasaulio dieną, dėl to jo širdis sušąla į ledą ir nustoja plakusi. Gydytoja Madlena įsodina jam laikrodį su gegute, kuris berniukui turi atstoti tikrą širdį. Norėdamas išgyventi Džekas privalo laikytis trijų taisyklių: neliesti rodyklių, tramdyti pyktį ir niekada, niekada, niekada neįsimylėti. Antraip širdies laikrodžio didžioji valandų rodyklė perskros odą, kaulai sutrupės, o mechaninė širdis vėl subyrės. Bet ar įmanoma suvaldyti jausmus? Tokį iššūkį sukelia susitikimas su gražuole dainininke Akasija. Kelionėje pas mylimąją jaunuolis atranda patį save ir sužino didžiąją tiesą. 

M. Malzieu romanas buvo išverstas į lietuvių kalbą (leidykla „Obuolys”) prieš keletą metų. Tiesa, knygynų lentynose jo jau seniai nebėra. Kūrinį iš prancūzų kalbos vertusi teatrologė Ina Pukelytė sako, jog ši sceninė versija turėtų patikti fantastikos mylėtojams. Jai antrina  ir pjesę pagal romaną parašiusi dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė: „Tai – fantastinė kelionė į meilės pasaulį, kuriame svarbiausia išmokti ne apsaugoti savo širdį, o sugebėti ją atverti kitiems”.

Beje, pagal šį romaną 2013 metais buvo sukurtas animacinis filmas „Džekas ir mechaninė širdis“, kurio scenarijų ir muziką sukūrė pats M. Malzieu.

Pagrindinius  Džeko ir Akasijos vaidmenis spektaklyje kuria Saulius Čiučelis ir Martyna Gedvilaitė. Taip pat vaidina aktoriai Gintautas Bejeris, Tomas Erbrėderis, Eglė Grigaliūnaitė, Vainius Sodeika, Edgaras Žemaitis, Vaidas Maršalka, Inga Mikutavičiūtė, Gabrielė Aničaitė, Artūras Sužiedėlis. Inscenizacijos autorė – Gabrielė Labanauskaitė, scenografė – Marta Vosyliūtė, kostiumų dailininkė – Monika Gurskytė, kompozitorius – Antanas Jasenka, video menininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, choreografas – Mantas Stabačinskas.

2013 m. režisierius A. Areima pelnė Boriso Dauguviečio auskarą, 2014 m. kūrėjui suteikta Jaunojo menininko stipendija.

Reginys rekomenduojamas vaikams nuo 10 metų.