Skirtingi žvilgsniai į žmogų fotografijoje

Dvi dešimtys fotografų, rašytojų, dizaineris Nicolas Polli, vadovaujami fotografijos redaktorės, kuratorės Emmos Bowkett, menininkės, redaktorės Naoise O’Keeffe ir fotografo Jimo Goldbergo, dalyvavo pernai surengtose kūrybinėse dirbtuvėse Kaune ir Diudelanže.

Dirbtuvės sumanytos kaip forumas, kuriame projekto dalyviai galėjo keistis idėjomis, kalbėtis apie savo kūrybą, aiškintis, kaip ji atliepia sudėtingą žmogaus padėtį šiuolaikiniame pasaulyje. Kaip pastarojo meto pasaulinės krizės ir įtampos (karai, pandemija, klimato kaita, imigracija ir kt.) keičia fotografijos vaidmenį? Kokių humanistinės pozicijos pranašumų ir trūkumų išryškėja susidūrus su šiomis negandomis? Nepaisydami drastiškų pokyčių fotografijos srityje, šiuolaikiniai fotografai nepaliauja ieškoti naujų inovatyvių būdų kalbėti apie tai, ką reiškia būti žmogumi.

Projektą inicijavusios institucijos ištikimos humanistinei fotografijai, kurios objektas – paprasto žmogaus kasdienybė, atspindėta dokumentiniu stiliumi.

Nepaisydami drastiškų pokyčių fotografijos srityje, šiuolaikiniai fotografai nepaliauja ieškoti naujų inovatyvių būdų kalbėti apie tai, ką reiškia būti žmogumi.

Europoje ši fotografijos kryptis siejama su fotografais André Kertészu, Robertu Doisneau, agentūros „Magnum Photos“ bendrakūrėju Henri Cartier-Bressonu. Nacionaliniame audiovizualinio meno centre eksponuojama reikšminga paroda „Žmogaus šeima“ („The Family of Man“). Edwardo Steicheno kuruojama paroda, 1955 m. pristatyta Niujorko modernaus meno muziejuje, laikoma taikos ir pamatinės žmonių lygybės manifestu, atskleistu per tarpukario humanistinę fotografiją.

Lietuvoje humanistinis žvilgsnis mene taip pat atliko svarbų vaidmenį siekiant užfiksuoti ir išsaugoti nacionalinį tapatumą, ypač sovietinės okupacijos laikotarpiu, kai unikaliam šalies charakteriui, aplinkai ir gyvenimo būdui grėsė pavojus būti sunaikintiems.

Projekto dalyviai atrinkti atsižvelgiant į jų kūrybos kryptį ir pasirengimą bendradarbiauti. Lietuvai atstovavo Ieva Baltaduonytė, Tadas Kazakevičius, Geistė Kinčinaitytė, Artūras Morozovas, Indrė Urbonaitė, Severina Venckutė;  Liuksemburgui – Laurianne Bixhain, Marie Capesius, Sebastienas Cuvelier, Patrickas Galbatsas, Bruno Oliveira, Anne Speltz. Be to, projekte dalyvavo Maté Bartha, Kata Geibl (Vengrija); Ankita Das (Indija), Karolina Gembara, Karolina Wojtas ir Agnieszka Sejud iš Lenkijos, Anne-Sophie Guillet – iš Prancūzijos, baltarusė Kseniya Hauluabovich, Massao Mascaro (Belgija), Marie Smith (Jungtinė Karalystė), Ana Zibelnik (Slovėnija).

Neatsitikinė ir abiejų institucijų partnerystė: 2022 m. Kaunas ir Ešas prie Alzeto iš Liuksemburgo ir Novi Sadas Serbijoje dalijosi Europos kultūros sostinės titulu.

1989 m. Liuksemburge įkurto Kultūros ministerijai pavaldaus Nacionalinio audiovizualinio meno centro veikloje susikerta daugelio skirtingų institucijų interesai, atliepiantys tiek atskirų profesionalų ir organizacijų, tiek plačiosios visuomenės poreikius. Institucijos misija – saugoti ir populiarinti Liuksemburgo audiovizualinį paveldą ir užtikrinti, kad jis būtų prieinamas visiems, rengiantiems parodas, leidinius, rezidencijų programas, meno darbų užsakymus, grantus, peržiūras, paskaitas, pokalbius ir daugybę kitų plačiajai auditorijai skirtų renginių.

Projekto rezultatas – knyga „H – humanistinės fotografijos samprata“ – vasario 28 d. 18 val. bus pristatomas Kauno fotografijos galerijoje.

Viena leidinio sudarytojų Justė Litinskaitė knygos „H“ stiprybe vadina jos daugiabalsiškumą.

„Sudarydami „H“ siekėme patyrinėti šiuolaikinę humanistinę fotografiją, drauge su talentingų tarptautinių kūrėjų būriu pasigilinti į skirtingus kalbėjimo apie žmogų būdus. Skyrėsi ne tik leidinį kūrusių fotografų meninė kalba, bet ir jų pasirinktos gvildenti temos. Leidinyje nugulė įtaigūs fotografiniai pasakojimai apie karą Ukrainoje, pabėgėlių krizes, feministinę savimonę, LGBTAQ+ bendruomenę, benamystę, meilės paieškas interneto pažinčių programėlėse, nykstančias profesijas ir kitus žmogaus ženklus šiandienoje“, – pasakoja ji.

Rengdami knygą menininkai konsultavosi su kūrybos proceso mentoriais – žurnalo „FT Weekend Magazine“ fotografijos skyriaus direktore ir kuratore, Londono menų universiteto docente E. Bowkett, leidinio „Hot Potato“ redaktore N. O’Keeffe ir amerikiečių menininku bei fotografu J. Goldbergu.

„Daugelis mūsų projekte pakviestų dalyvauti menininkų savęs netapatino su humanistine fotografija. Kiekvienas jų pasaulį mato savitai. Tačiau dar kūrybos procesų pradžioje visi sutarėme, kad kalbėti apie žmogų galima vaizduojant ne tik jį“, – sako J. Litinskaitė.

„H“ seka pašnekesio logika“, – pasakoja J. Litinskaitė. – Leidinyje publikuotas 24 fotografų menines pozicijas papildo menotyrininkų ir menininkų Michaelio Baerso, Taousos R. Dahmani, Margaritos Matulytės ir Adamo Mazuro rašytos esė apie humanistinės fotografijos ištakas, praeities ir dabarties iššūkius.

Fotografai ir tekstų autoriai vieni su kitais mezga dialogus, keičiasi idėjomis, vieni kitiems prieštarauja ir vieni kitus papildo. Todėl leidinys neapsiriboja viena visa apimančia mąstysena ar pozicija. Jo siekis – tyrinėti humanizmą fotografijoje, žvelgiant į jį iš pačių įvairiausių šio reiškinio briaunų.

Knygoje, kurios dizainą kūrė šveicarų fotografas, grafikos dizaineris ir redaktorius Nicolas Polli, publikuotos ir kelios archyvinės Irenos Giedraitienės, Aleksandro Macijausko, Romualdo Požerskio, Antano Sutkaus, Algirdo Šeškaus, Virgilijaus Šontos, Rimaldo Vikšraičio ir Jeffo Weberio fotografijos. Kitų leidinyje sutinkamų tekstų autoriai – Hugo Amour, Sofia Eliza Bouratsis, Chloe Chignell, Ana Filipa Martins, Camille Moreau, Annija Muižule, Nandini Tripathy, Aistis Žekevičius“.