Daugiau nei 90 metų skaičiuojanti industrinė erdvė festivalio „Transformacijos“ proga tapo kūrybos lauku gerai žinomam menininkų duetui: kompozitoriui Pauliui Kilbauskui (P. K.) ir šviesų dailininkui Eugenijui Sabaliauskui (E. S.). Specialiai šiai elektrinei sukurta šviesos ir garso instaliacija (kuratorius – kūrybos komanda „Salto“) pabrėžia istoriją ir kviečia pažvelgti į elektrinę iš naujos perspektyvos. Ją bus galima išvysti rugpjūčio 23–24 d.

– Instaliacija bus įkurdinta Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. Kokie šios erdvės elementai jums yra įspūdingiausi?

P. K: Visos erdvės yra savaip išskirtinės, bet šįkart gavome unikalią galimybę transformuoti elektrinės teritoriją pasitelkdami šviesą ir garsą. Ypač įspūdingas kontrastas tarp rūdijančių metalinių konstrukcijų ir šalia žaliuojančių augalų, tekančios upės ir masyvių bokštų. Šis derinys sukuria tam tikrą atmosferą, kuri tiesiog prašosi būti išryškinta meniniais sprendimais.

– Vienas iš instaliacijos tikslų – transformuoti erdvę. Koks, jūsų akimis, yra Petrašiūnų elektrinės teritorijos identitetas ir kaip instaliacija jį pakeis?

E. S.: Petrašiūnų elektrinės teritorijos identitetas mums visų pirma asocijuojasi su gilia pramonės ir energetikos istorija. Tai vieta, kuri kadaise buvo gyvybingas pramonės centras, tačiau, laikui bėgant, transformavosi į tarsi užmirštą, bet vis dar įspūdingą praeities reliktą. Instaliacija siekia perrašyti šį naratyvą, suteikti erdvei naują gyvenimą ir atskleisti jos potencialą kaip kūrybinės saviraiškos vietą. Nauja erdvės tapatybė, kurią sukuria instaliacija, yra susijusi su atgimimu ir persikūnijimu. Iš pramonės reliktų gimsta inovatyvi ir dinamiška erdvė, kurioje susitinka praeitis ir ateitis.

A. Čiukšio nuotr.

– Praeities ir ateities aspektas atsispindi ir specialiai šiai erdvei sukurtame garso takelyje, kuriame nugulė tiek sintetiniai, tiek natūralūs elektrinės garsai, tiesa?

P. K: Garso takelyje panaudoti įvairūs garsai, kurie sukuria tam tikrą atmosferą. Negalėčiau teigti, kad garsai – vien tik sintetiniai arba vien tik iš elektrinės. Buvo naudojami ir tam tikri elementai, būdingi Petrašiūnų elektrinės teritorijai. Tarp jų – elektros skydinių garsai ir bendras teritorijos triukšmas, kuris, nors ir subtilus, bet kuria autentišką pramoninį foną. Kai kurios garso takelio dalys, ypač elektroakustinės, pabrėžia specifinę teritorijos vietą, o jų dalys atsikartoja ir kitose erdvėse. Šie natūralūs garsai susilieja su kitais elementais, todėl  atpažinti garsų kombinacijos kilmę nelengva.“

– Kalbėdami apie instaliacijos šviesos ir garso elementų pasirinkimus pabrėžiate monochromiškumo ir sinchronijos svarbą. Kodėl tai svarbu?

E. S.: Monochrominė paletė leidžia sukurti vizualinį vientisumą ir fokusą. Naudodami tik vieną spalvą ar spalvų toną, galime išryškinti formas ir struktūrų estetinius aspektus, nesirūpindami spalvų kontrastais. Tai padeda susitelkti į formą, tekstūrą ir erdvės pojūtį. Be to, monochromiškumas gali suteikti instaliacijai švarų vaizdą, kuris pabrėžia erdvės architektūros bruožus ir suteikia jai modernią estetiką. Sinchroniškumas yra svarbus siekiant sukurti harmoningą ir įtraukiantį vizualinį ir garso patyrimą. Kai visi instaliacijos elementai yra suderinti, jie kartu kuria intuityvią patirtį. Taigi, monochromiškumas padeda išryškinti esminius instaliacijos elementus, o sinchroniškumas užtikrina, kad visi komponentai veiktų kaip vienas organizmas.

– Esate sukaupę didelę kūrybos patirtį. Smalsu, kiek kurdami kliaunatės techniniais, analitiniais sprendimais, o kiek jausmu, potyriu? Kokie, jūsų manymu, šviesos ir garso sprendimai yra paveikūs?

P. K.: Skirtingi projektai reikalauja skirtingų požiūrių ir metodų. Pradžioje svarbu pabūti erdvėje ir įsigyventi į ją, kad galėtum pradėti generuoti idėjas apie tai, kas galėtų būti ir kaip. Paprastai idėjos kyla iš jausmo ir asmeninės patirties, o vėliau įgyvendinamos techniniu lygmeniu.

E. S.: Paveikūs sprendimai dažnai atspindi erdvės ar temos kontekstą. Šviesa ir garsas atitinka instaliacijos temą ir emocinį toną. Gerai suderinta šviesa ir garsas, kurie sąveikauja kartu ir sustiprina vienas kitą, gali sukurti įspūdingą ir įtraukiančią atmosferą. Toks požiūris leidžia mums pasiekti harmoningą ir efektyvią kūrybinę raišką.

Kartais tenka ir paimprovizuoti, kad kūrybinės vizijos atitiktų esamas galimybes. Tai savotiška meno ir finansų gimnastika.

– Judu bendradarbiaujate jau daugiau nei 25 metus. Kaip manote, kodėl pavyksta dirbti kartu?

E. S: Pirmiausia, mes esame tikrai geri draugai. Draugystė ir yra pagrindas. Dėl to mes puikiai suprantame vienas kitą ir dažnai mūsų idėjos ir vizijos sutampa. Net kai požiūriai išsiskiria, mokame prisiderinti vienas prie kito, o tai leidžia mums lanksčiai prisitaikyti ir prie bendros vizijos ir ją sėkmingai įgyvendinti.

P. K.: Abipusė pagarba ir pasitikėjimas taip pat yra neatsiejama mūsų bendradarbiavimo dalis. Mes visada vertiname vienas kito nuomonę ir gebame pasikliauti vienas kitu, o tai suteikia tvirtą pagrindą bendradarbiavimui.

– Drauge įgyvendinote ir ne vieną projektą netradicinėse erdvėse. Su kokiais iššūkiais, kurių žiūrovas nepastebi, susiduriate kurdami neįprastose erdvėse?

E. S.: Žiūrovas, žinoma, nemato viso to, kas slypi užkulisiuose. Tai, ką jis patiria, yra galutinis rezultatas. Vis dėlto tai, kas lieka už kadro, yra mūsų kasdienybė.

P. K.: Kartais tenka ir paimprovizuoti, kad kūrybinės vizijos atitiktų esamas galimybes. Tai savotiška meno ir finansų gimnastika. Tikimės, kad rezultatas Petrašiūnų elektrinėje bus vertas įdėtų pastangų.

– Kodėl vis dėlto nusprendžiate leistis į tokias kūrybines avantiūras?

E. S: Kuriant netradicinėse erdvėse, iššūkiai ir pranašumai dažnai eina greta. Vienas didžiausių pranašumų yra galimybė išlaisvinti kūrybiškumą ir priversti erdvę kalbėti su žiūrovu taip, kaip to niekada nepavyktų padaryti tradicinėje galerijoje. Netradicinė erdvė suteikia daugiau laisvės ir galimybių kurti, atveria naujų perspektyvų ir leidžia eksperimentuoti su erdvės specifika. Šį kartą buvome pakviesti kūrybinės agentūros „Salto“, kuri jau ne pirmą kartą kreipiasi į mus, puikiai žinodama mūsų estetiką ir kūrybinius sprendimus. Tai puiki galimybė dar kartą išbandyti save naujoje erdvėje ir sukurti kažką įsimenamo.

– Ar būtų įmanoma šią instaliaciją adaptuoti kitai vietai?

E. S.: Teoriškai taip, tačiau praktiškai kiekviena erdvė turi savo unikalių ypatumų, kurie diktuoja specifines taisykles. Todėl, nors technologiškai ir galima adaptuoti, geriau kurti naują projektą, kuris būtų optimizuotas pagal konkrečios erdvės poreikius ir savitumus.