Svarbiausia – aistra kinui

Kaip apie kiną rašo naujoji karta? Kokie filmai ir temos traukia jų akį bei skatina reikšti nuomonę? Kokia yra postmodernios kino filosofijos pagrindų įtaka kino kritikai? Kodėl kai kurie kino kūrėjai lieka paraštėse? Apie visa tai ir kalbėta specialioje edukacinėje kino analizės ir kritikos programoje.

Į renginį galėjo registruotis visi kino entuziastai, nepriklausomai nuo išsilavinimo, parašytų tekstų ar matytų filmų skaičiaus. Svarbiausias reikalavimas dalyviui – aistra kinui ir noras dalytis savo įžvalgomis raštu.

Iš visų pateiktų paraiškų buvo atrinkti septyni būsimi kino kritikai, kuriems dvi dienas vykusias dirbtuves vedė filosofas, kuratorius, erdvės ir medijų meno srityse dirbantis Tautvydas Urbelis bei eseistė ir kino kuratorė Paulina Drėgvaitė.

Gyvenu kinu, man patinka analizuoti filmus ir dėlioti filmo istorijos posūkius. Rašymas teikia didelį malonumą.

Profesionalų patirtis

T.Urbelio vedamame užsiėmime pirmoje dirbtuvių dalyje dalyviai analizavo postmodernios kino filosofijos pagrindus ir psichoanalizės įtaką kino kritikai, pasitelkus filosofiją kaip įrankį, padedantį išsiaiškinti kino naratyvus ir praplėsti kinematografinį regos lauką. Antroje dalyje dėmesį nukreipdami į kino galią vaizduoti pasaulį po/be žmonių ir šio vaizdavimo svarbą antropoceno eroje.

Su P.Drėgvaite būsimi kino kritikai kiną tyrė per dvejopą, tačiau stipriai susijusią prizmę – autorystės ir žvilgsnio: pradedant klasikine "auteur theory", žvelgė į kino kanonų susiformavimą, aiškinosi, kas juos sukūrė, kaip bėgant laikui jie kito.

Dirbtuvių metu dalyviai bandė atsakyti į klausimą, kodėl tam tikri kūrėjai ir režisieriai atsiduria kino istorijos metraščiuose ir festivaliuose, o kiti, priešingai, lieka paraštėse, tačiau po daugelio metų yra atrandami iš naujo. Akcentuodami kino kanonų susiformavimo materialumą, jaunieji rašytojai ieškojo jiems alternatyvų ir bandė pažvelgti kreivu, feministiniu, dekonstrukciniu žvilgsniu.

Daugiau nei pomėgis

Naujai suburtą Tarptautinio Kauno kino festivalio kritikų komandą sudaro skirtingo amžiaus ir įvairią kino patirtį turintys žmonės. "Gyvenu kinu, man patinka analizuoti filmus ir dėlioti filmo istorijos posūkius. Rašymas teikia didelį malonumą", – sako viena dirbtuvių dalyvių Miglė Zdanavičiūtė.

Mergina save vadina Charlie Chaplino enciklopedija ir labai mėgsta kiną, kaip būdą vaizdais regzti istorijas, atskleisti pačius įdomiausius veikėjų užkulisius. M.Zdanavičiūtė Didžiojoje Britanijoje, Sufolko universitete studijavo kino kalbos gramatiką, o Vytauto Didžiojo universitete įgijo Naujųjų medijų meno laipsnį.

"Kino virtuvėje sukuosi gana seniai, nuo 2012 m., ir negaliu sustoti. Debiutavau Šoblės kino festivalyje, taip pat esu dalyvavusi Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Skalvijos kino akademijoje gilinausi į dokumentinio kino subtilybes. Pati kamera dokumentuoju pasaulį, nuolat ieškau neatrastų, įdomesnių formų, būdų, vedančių žiūrovą istorijos posūkiais", – atskleidžia dirbtuvių dalyvė.

Abiturientė Ariana Žilionytė dirbtuvių metu norėjo išmokti rašyti recenzijas ir patobulinti savo įgūdžius: "Dažnai žiūriu filmus, tai tarsi mano hobis. Mėgstu įvairius žanrus, bet labiausiai imponuoja dramos", – prisipažįsta mergina.

Įdėmiu žvilgsniu

Kino kritikų dirbtuvių dalyviai savo recenzijas rašys aštuoniems festivalio filmams. Jų dėmesio sulauks režisieriaus Peterio Stricklando siaubo komedija "Raudona suknelė" (angl. "In Fabric"), Jono Meko atminimą įamžinusi Douglaso Gordono dokumentinė juosta "Neturėjau, kur eiti" (angl. "I Had Nowhere to Go"), Leonardo Coheno ir Marianos draugystę užfiksavęs Nicholaso Broomfieldo dokumentinis filmas "Leonardo Coheno meilės žodžiai" (angl. "Marianne & Leonard: Words of Love").

Jaunieji kino kritikai analizuos režisieriaus Peterio Stricklando siaubo komediją "Raudona suknelė" (angl. "In Fabric"), Leonardo Coheno ir Marianos draugystę užfiksavusį Nicholaso Broomfieldo dokumentinį filmą "Leonardo Coheno meilės žodžiai" (angl. "Marianne & Leonard: Words of Love"), Angelos Schalenec dramą "Buvau namie, bet" (angl. "I Was home, but"). Savo įžvalgomis dalysis apie vokiečių režisierės Noros Fingscheidt "Auksiniam lokiui" nominuotą dramą "Sistemos griovėja" (angl. "Systemcrasher"), Berlyno kino festivalyje pristatytą rašytojos ir filmų kūrėjos Callisto Mc Nulty dokumentinę juostą "Delphine ir Carole" (angl. "Delphine & Carole"). Jų įdėmaus žvilgsnio sulauks dokumentinis žurnalisto ir režisieriaus Madso Brügerio filmas "Nebaigta Hammarskjöld byla" (angl. "Cold Case Hammarskjöld"), Palestinos režisieriaus Elia Suleimano satyra "Turbūt tai rojus" ir režisierės Andrea Bussman filmas "Faustas", pasakojantis apie Meksikos mitus.

Tarptautinis Kauno kino festivalis šiemet vyks rugsėjo 26 – spalio 6 d. Kaune (Kauno kultūros centre, kino centre "Romuva" ir kino teatre "Cinamon"), spalio 3–6 d. Vilniuje, spalio 11–13 d. Klaipėdoje ir Šiauliuose, spalio 11 d. Ukmergėje, o spalio 12 d. Marcinkonyse.