Tris seniūnijas jungia ne tik dviračių takas

Šias kaimynes jungia ne tik dviračių takas, bet ir bendros šventės bei renginiai, turininga projektinė veikla. Šiemet gegužę jau įvyko Raudondvario Kaimynų šventė, birželį – Kaimynų Joninės Batniavoje, o rugsėjį, minint Kulautuvos 655 metų jubiliejų, numatytas renginys šiame miestelyje.

"Batniavos, Kulautuvos ir Raudondvario seniūnijų gyventojai dažnai iš matymo yra pažįstami. Išties buvo smagu stebėti, kai jie bendrų renginių metu ėmė bendrauti ir tas bendravimas tęsiasi iki šiol. Be to, ir pačių renginių kokybės kartelę galime kilstelėti aukščiau. Į save žiūrėti nusibosta, o kai  bendradarbiauji, gali pasikviesti kaimynų kolektyvus. Tuomet programa tampa įvairesnė, o bendromis jėgomis suorganizuotas renginys – įdomesnis", – mano Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis.

Peraugo į projektinę veiklą

Jis ir yra trijų seniūnijų bendradarbiavimo iniciatorius, dar pernai pakvietęs Batniavoje, Nemuno pakrantėje, kartu švęsti Jonines. Pasak Kulautuvos seniūnijos vyriausiosios specialistės Astos Tamonienės, šis renginys sukėlė daug iššūkių ne vien dėl finansinių, žmogiškųjų išteklių, patirties stokos rengiant bendrus renginius. Vienas pagrindinių išbandymų buvo suburti kaimyninių seniūnijų bendruomenes į vieną veiklą.

"Nepaisant to, kad praėjusių metų renginys pavyko, tačiau lankytojų iš Kulautuvos ir Raudondvario seniūnijų buvo vienetai.  Be kita ko, organizatoriai išvydo teigiamų šio bendradarbiavimo pusių: tai – patirties mainai, resursų ir išteklių pasidalijimas, kurie pagelbėjo organizuoti visą renginį bei paskatino tęsti glaudų bendradarbiavimą ateityje", – sakė Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.

Netrukus po pirmųjų Kaimynų Joninių Kulautuvos bendruomenės centras kartu su partneriais – Raudondvario kaimo bendruomenės centru, Jaunimo centru "Veikama" ir Batniavos bendruomene" – inicijavo projektą "Kulautuvos, Batniavos ir Raudondvario bendruomenių tinklo kūrimas".

"Batniavos seniūnija ir mes patys turime palyginti mažus resursus, gyvenvietės nedidelės, bendruomenės gali susitelkti tik mažiems renginukams, o štai Raudondvaryje labai stipri bendruomenė, ji pati inicijuoja veiklas. Mes norime didesnės  įvairovės, įtraukti daugiau veiklos ir pramogų, todėl bendarbiavimas labai pasiteisina", – tvirtino A.Tamonienė.

Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė pabrėžė, kad itin glaudus bendradarbiavimas vyksta tarp šių trijų seniūnijų bendruomenių, vykdomi keli bendrai parengti ir finansavimą gavę projektai. "Manau, kad bendruomenei pačiai yra smagiau išvažiuoti, paviešėti kitoje seniūnijoje, užmegzti naujų pažinčių, atrasti naujų patirčių. Tačiau negalima teigti, kad vienos seniūnijos organizuojamos šventės yra neįdomios ar prastesnės", – tvirtino D.Bulotienė.

Tapo tranzitine seniūnija

Bendradarbiavimas netrukus ėmė plėtotis ir kitomis kryptimis. Batniavos seniūnas vėl parodė iniciatyvą ir padėjo bendradarbiavimo pagrindus įrengiant dviračių tako jungtį tarp Kulautuvos ir Paštuvos. Jis pats mėgsta važinėti dviračiu, tad sako ištyręs, kad jungiančioji atkarpa buvo tiesiog būtina. Tokia pati buvo ir kitų žmonių nuomonė.

"Į Kulautuvą atmynę dviratininkai paprastai važiuoja toliau, nori pamatyti mūsų seniūnijoje esantį Paštuvos vienuolyną. Sunku patikėti, bet nemažai žmonių dviračiais važiuoja į Jurbarką, netgi – į pajūrį. Tapome tranzitine seniūnija, tačiau neturėjome pritaikyto dviračių tako ar trasos, todėl ir ėmėmės iniciatyvos ją įrengti, pažymėti, kad keliautojai neklaidžiotų", – sakė seniūnas.

Batniavos seniūnija savo jėgomis dviračiais važiuoti šiemet pritaikė 6 km jungiančią atkarpą: išlygino gruntą, iškirto brūzgynus. "Sulaukėme pagalbos ir iš Kulautuvos seniūnijos, kuri pasirūpino informacinėmis lentelėmis, daromi paveldo objektų maketai", – visų nuopelnų sau neprisiėmė Š.Pikelis.

Pratęsta atkarpa – tai ne tik žavingas panemunės kraštovaizdis, ten itin gausu kultūros paveldo objektų. Šioje atkarpoje Kultūros paveldo registro duomenimis, yra net 12 objektų: dvi Kriemalos senovės gyvenvietės bei kapinynas, Brūžės senovės gyvenvietė ir dvarvietė, Paštuvos piliakalnis su priešpiliu bei kapinynas, du Lietuvos sklandytojų slėniai, Virbaliūnų ir Kulautuvos senovės gyvenvietės ir Kulautuvos kapinynas.

"Manau, kad tęsiant glaudžią seniūnijų ir bendruomenių draugystę, šių paveldo objektų įamžinimas galėtų tapti naujos iniciatyvos ir projekto pagrindine tema", – teigė D.Šiušienė.

Įtraukia ir menininkus

Džiugu, kad Kulautuvos ir Batniavos seniūnai, siekdami teigiamų pokyčių, veikia labai aktyviai, daug daro patys, kartu išjudina ir bendruomenę, į seniūnijų gražinimą ir permainų kūrimą įjungia ir menininkus. Š.Pikelio ir menininko Tado Vosylius draugystės rezultatas – ne tik įspūdinga šimtmečio skulptūra Bubiuose prie Batniavos seniūnijos, bet ir ant seniūnijų ribos įkurdintas įspūdingas šernas.

Kulautuvą puošia jos gyventoja Rimantė Volkavičiūtė. Ji Kulautuvos parke jau trečius metus sukuria įspūdingų darbų festivalio "Akacijų alėja" tema. Šiais metais kulautuviškė iš gėlių, samanų ir kitų gamtos medžiagų sumeistravo fortepijoną. O štai kitos menininkės Gailos Akelienės iniciatyva buvo suburta bendruomenė ir kartu išskaptuotas Kulautuvos pavadinimas, puošiantis įvažiavimą į miestelį.

Ne mažiau intriguojančių sumanymų T.Vosylius turi ir ateičiai. Jie susiję su Batniavos seniūnija. "Vienas iš planų – kad daugiau objektų atsirastų seniūnijoje esančiame dviračių take.  Vieni jų bus susiję su garsu, kiti – su interakcija. Seniau buvome nutarę daryti du parkus, dviračių take bus šviesesni, lengvesni, poetiškesni darbai. Pirmoji sukulptūra – šernas – buvo numatytas ne dviračių takui, o kitam parkui netoliese su įdomiomis, kartais net šiurpokomis skulptūromis", – sumanymais dalijosi menininkas. Kas bus antras iš šiurpesniųjų darbų, T.Vosylius kol kas neišdavė, tačiau tvirtino, kad pirmiausia imsis dviračių tako skulptūrų.

Tapome tranzitine seniūnija, tačiau neturėjome pritaikyto dviračių tako ar trasos, todėl ir ėmėmės iniciatyvos ją įrengti, pažymėti, kad keliautojai neklaidžiotų.

Menininkas mano, kad nuo šerno iki Paštuvos vienuolyno netolimoje ateityje turėtų atsirasti dar penki darbai. "Nebus taip, kad jie stovės bet kur. Kiekvienas turi atrasti savo vietą, būti atskirtas nuo kito tam tikru atstumu, o vizija išsigrynins jos realizavimo metu", – teigė T.Vosylius.

Jaunoji karta atostogauja kartu

"Mūsų seniūnijos jaunimas nuo praėjusios savaitės stovyklauja Kulautuvoje. Manau, kad vienai bendruomenei tokiems projektams finansavimą gauti būtų buvę sunkiau", – bendradarbiavimo rezultatais džiaugėsi Batniavos seniūnas.

Paplūdimį turinčios Kulautuvos asociacija "Kulautuvos jaunimo centras" inicijavo projektą "Vanduo ir mes". Visą liepą vyksta dienos stovykla "Aktyvūs", kurios metu šešiasdešimt 14–29 m. jaunuolių pramogauja vandenlenčių parke, žaidžia paplūdimio tinklinį ir ugdosi sąmoningą elgesį atviruose vandens telkiniuose.

Kitu projektu – "Vaikų fizinio aktyvumo skatinimas Kulautuvos, Batniavos, Vilkijos ir Raudondvario seniūnijose" – siekiama skatinti vaikų ir paauglių iki 18 m. amžiaus sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą Kauno rajono Kulautuvos, Batniavos, Raudondvario ir Vilkijos seniūnijose.

"Projekto įgyvendinimo metu dėmesys skiriamas fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos priemonėms diegti Kulautuvos, Batniavos, Raudondvario ir Vilkijos seniūnijose. Veiklos poreikį lemia siekis į vaikų dienotvarkę įtraukti patrauklias ir aktyvias veiklas, kurios prisidėtų prie teigiamo fizinio aktyvumo įpročio formavimo. Numatoma diegti penkis ilgalaikius laisvalaikio aktyvumą skatinančius užsiėmimus: jogos užsiėmimų ciklą darželinukams; mokyklinukams: diskgolfo dienos stovyklas; gatvės šokių užsiėmimų ciklą; vasaros stovyklą prie vandens; užsiėmimų su treniruokliais ciklą". Gautas finansavimas trims projektams iš ES Socialinio fondo ir Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai yra neabejotinai sėkmingo bendruomenių ir seniūnijų bendradarbiavimo rezultatas, – pasakojo A.Tamonienė.

Veiklios Batniavos, Kulautuvos ir Raudondrario bendruomenės, palaikomos ir skatinamos seniūnų, jau brandina ir kitus bendrus projektus.