Ateities žvaigždės

Rugpjūčio 27 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje nuskambės koncertas „Būkime kartu“, kuriame muzikuos ambicingų jaunų muzikantų kolektyvas „Trio Agora“ ir Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) muzikos sekcijos dalyviai. NMA – unikali papildomo ugdymo institucija, skirta mokslui ir muzikai gabiems vaikams. Nuo 2004 m. šias ugdymo programas yra baigę daugiau nei 1 500 talentingiausių vaikų iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Akademijoje stiprinamas Lietuvos intelektinis potencialas, investuojama į gabius ir motyvuotus vaikus.

Festivalį vainikuos viena iš dažniausiai pasaulyje statomų operų – Georges'o Bizet „Karmen“.

Nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, talentingiems mokiniams sudaromos sąlygos mokytis iš geriausių Lietuvos ir kitų šalių dėstytojų, semtis žinių iš įvairių sričių profesionalų, kultūros, švietimo veikėjų, mokslininkų. Druskininkuose vykstančiose NMA vasaros sesijose veikia ir muzikos sekcija, kurios dalyviai bendrauja su kitų sekcijų dalyviais, vykdo bendrus projektus. Dėl finansavimo stokos dvi NMA vasaros sesijos vyko be muzikos sekcijos, tad nebuvo galimybės girdėti kamerinės muzikos kūrinius, atliekamus talentingų bendraamžių.

2017 m. NMA muzikos globėja tapo pasaulinį pripažinimą turinti dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Jos dėka per dvejus metus buvo suburta dabartinė meno vadovų komanda: Robertas Lozinskis (fortepijonas), Žilvinas Brazauskas (klarnetas), Natania Hoffman (violončelė), Neringa Sidaugaitė (chorinis dirigavimas ir dainavimas). Ši ambicinga ir kūrybinga komanda suteikė papildomą impulsą, kuris padėjo NMA organizatoriams suprasti, kad muzikos sekcija vasaros sesijose tiesiog būtina.

Pastaruosius dvejus metus buvo nuspręsta NMA muzikos sekcijos veiklas dedikuoti žydų kultūros puoselėjimui, supažindinant mokinius su pasaulio ir Lietuvos žydų istorija, kultūriniu ir muzikiniu paveldu. Muzikos sekcijos mokinių pagrindinė mokymo kryptis – Lietuvos žydų (litvakų) kompozitorių muzikinis palikimas ir jų vaidmuo bendrame Lietuvos muzikinio pasaulio kontekste. Bendradarbiaujant su Pažaislio muzikos festivaliu ir Geros valios fondu surengto koncerto metu žiūrovai turės galimybę išgirsti retai atliekamus kūrinius, prisiliesti prie litvakų muzikos paveldo, prisidėti prie jo puoselėjimo, išsaugojimo ir sklaidos.

Muzikos sekcijos meno vadovai „Trio Agora“ – tai trys charizmatiški, talentingi muzikantai, įvairių prestižinių tarptautinių konkursų laureatai, nuolat koncertuojantys Europos koncertų salėse, bet nepamirštantys ir Lietuvos.

Violončelininkė N.Hoffman – daugiasluoksnė, verčianti susimąstyti muzikantė, kurios pasirodymai ir meistriškumo kursai skambėjo visame pasaulyje. Kaip solistė ji koncertavo su Valonijos karališkuoju kameriniu, Namiūro kameriniu, Sinsinačio ir Leiklando simfoniniais orkestrais, yra aktyvi kamerinės muzikos srities atlikėja ir žinoma pedagogė.

Pianistas R.Lozinskis yra laimėjęs prizus daugiau nei dvidešimtyje tarptautinių konkursų. Kaip solistas jis grojo su Maskvos valstybiniu simfoniniu, Karališkuoju Škotijos, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir kitais orkestrais. Jis yra festivalio „Kaunas Piano Fest“ įkūrėjas ir meno vadovas.

Šiuo metu Berlyne gyvenantis klarnetininkas Ž.Brazauskas savo įsimintinais pasirodymais ir unikaliu instrumento tembru žavi viso pasaulio klausytojus. Daugelio tarptautinių konkursų laureatas yra įvairialypis muzikas, kurio repertuare klasikinė akademinė muzika pinasi su naujosios muzikos premjeromis ar netgi džiazu.

Atsisveikinimas „Karmen“ ritmu

Rugpjūčio 28 d. Pažaislio vienuolyne vyks baigiamasis XXVII Pažaislio muzikos festivalio koncertas. Festivalį vainikuos viena iš dažniausiai pasaulyje statomų operų – Georges'o Bizet „Karmen“.

Nuostabi, visiems puikiai pažįstama muzika, intriguojantis siužetas apie Ispanijos čigonę, pasirinkusią mirtį dėl laisvės ir meilės, nepalieka abejingų nė viename pasaulio kampelyje. Ko gero, charizmatiškiausią operų moters personažą – Karmen įkūnys pirmą kartą Lietuvoje dainuosianti Antoinette Dennefeld iš Prancūzijos. Don Chose vaidmenį atliks klausytojų mylimas tenoras, festivalio meno vadovas Edgaras Montvidas. Šis vaidmuo yra vienas naujausių solisto biografijoje. Žiūrovai turės galimybę išvysti Europos ir abiejų Amerikos žemynų scenose kone labiausiai geidžiamą Eskamilją – Kostą Smoriginą, o romantišką Mikaelos rolę atliks kylanti Lietuvos operos žvaigždė Monika Pleškytė. Gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, choro partijas atliks Kauno valstybinis choras, diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.

Nors pirmąjį „Karmen“ spektaklį lydėjo greičiau skandalas negu sėkmė, vis dėlto per beveik 150 metų, prabėgusių nuo operos premjeros Paryžiaus teatro „Opéra-Comique“ scenoje, neatsirado nė vieno šio žanro kūrinio, kuris galėtų prilygti G.Bizet „Karmen“ inscenizacijų skaičiumi. Statistika skelbia, kad per visus tuos penkiolika dešimtmečių nebuvo tokio tarpo, kad opera „Karmen“ nebūtų įtraukta į kurio nors pasaulio operos teatro ar festivalio repertuarą.

„Man būtinas teatras. Be jo aš – niekas“ – kažkada yra pasakęs kompozitorius G.Bizet. Visą savo neilgą gyvenimą jis pašventė muzikiniam teatrui. Jo kūrybos viršūnė – opera „Karmen“ iki šiol lieka vienu mylimiausių daugelio žmonių kūrinių. Nepaisant to, kad operos premjera įvyko komiškosios operos teatre, šiam žanrui ji nepriskirtina. Iš esmės tai – muzikinė drama, apnuoginanti realias gyvenimo prieštaras. G.Bizet operos libretui panaudojo Prospero Mérimée novelės siužetą, bet jo personažus išaukštino iki poetinių simbolių lygmens. Visi šie personažai išliko gyvybingi, realūs žmonės, turintys ryškius, nepakartojamus charakterius. Kompozitorius į veiksmą įtraukia masines scenas, kuriose aiškiai pastebima gyvybinė gaivalinga jėga, pulsuojanti per kraštus besiliejančia energija. Čigonų gražuolė Karmen, toreadoras Eskamiljas, kontrabandininkai – suvokiami kaip šios stichijos dalis. Kurdamas muzikinį pagrindinės herojės portretą G.Bizet naudoja ispanų tautinę muziką – habanerą, segidilją, polo ir kt. Jam išties pavyko panerti į esmines šios muzikos gelmes. Visiškai kitam pasauliui – jaukiam, nutolusiam nuo audrų, priklauso Chose ir jo sužadėtinė Mikaela. Jų charakteriai perteikiami pasteliniais tonais ir švelniomis romantiškomis intonacijomis. Vis dėlto Chose užsikrečia iš Karmen spinduliuojančia aistra, jos nenumaldoma galia. Taip paprasta meilės drama pakylėjama iki žmonių charakterių, kurių stiprybė nugali mirties baimę, susidūrimo tragedijos. G.Bizet išaukština grožį, meilės didybę, svaiginantį laisvės jausmą. Visiškai nemoralizuodamas jis išties atskleidžia gyvenimo šviesą, džiaugsmą ir jo tragiškumą. Tai liudija apie gilią dvasinę kompozitoriaus bendrystę su ankstesnės epochos kūrėju, operos „Don Žuanas“ autoriumi, didžiuoju Wolfgangu Amadeus'mi Mozartu.

Praėjus vos metams po nesėkmingos premjeros, „Karmen“ sulaukė triumfo visose didžiosiose Europos scenose. Pastatymui teatre „Grand Opera“ kalbamieji dialogai buvo pakeisti rečitatyvais, kūrinys buvo papildytas šokiais iš kitų G.Bizet opusų. Būtent ši redakcija geriausiai pažįstama nūdienos klausytojui.

Piotras Čaikovskis besibaigiant XIX a. rašė: „Karmen“ – tikras šedevras visomis prasmėmis. Tai vienas iš nedaugelio kūrinių, gebančių aukščiausiu lygiu atspindėti savyje ištisos epochos muzikinius siekius. Aš įsitikinęs, kad po dešimties metų „Karmen“ taps pačia populiariausia opera visame pasaulyje...“ Kas galėtų pasakyti, kad jis suklydo?