Šiuolaikinių technologijų pasaulyje amžius tampa nebe toks svarbus. 17-metis Dovydas Reinikevičius įkūrė antrąją bendrovę ir turi šešis darbuotojus. Prieš rugsėjo pirmąją jis ketina samdyti jų dar daugiau, nes planuoja susikoncentruoti į mokslus – eis į dvyliktą klasę. Kaunietis verslininkas interviu portalui delfi.lt pasakoja, kaip į jo iniciatyvą reaguoja tėvai ir mokytojai.

– Kada sukūrėte savo pirmąjį verslą?

–  Pirmąją veiklą pradėjau būdamas 12 metų. Idėja gimė natūraliai, kai sugedus „Playstation“ žaidimo kompiuteriui pradėjau ieškoti būdų, kaip jį sutvarkyti. Išsprendęs savo problemą, supratau, kad galiu neblogai uždirbti taisydamas žaidimų kompiuterius kitiems. Taip ir prasidėjo pirmosios problemos ir iššūkiai: tiekėjų paieška, dalių importavimas iš užsienio, pirmųjų klientų ieškojimas.

Turėjau nemažai linksmų situacijų. Pavyzdžiui, atveda tėvas sūnų, kuris kokiais dvejais metais už mane vyresnis ir paduoda žaidimo kompiuterį taisymui, nė nesitikėdamas kad tai darysiu aš. Jie galvoja, kad tai kokio nors mano pilnamečio brolio, gal net tėvo darbas. Tik kai atsiimant sutaisytą daiktą pasakau kainą, supažindinu su tuo, kas pakeista, kai duodu patarimų ateičiai, jie galiausiai supranta, jog paslaugą suteikė 12-metis.

Esu taisęs kompiuterius ir keliems įžymiems sportininkams. Konkrečiomis pavardėmis kalbėti nenoriu, bet galiu pasakyti, kad vienas jų yra Lietuvos rinktinės sudėtyje, labai žinomų užsienio krepšinio klubų žaidėjas. Tada jis dar buvo „Žalgirio“ sudėtyje. Nors žiniasklaida mirgėjo, kad klubui nekokie laikai, kad žaidėjams nemokami atlyginimai, bet vietoje 40 Lt už darbą aš gavau 50 Lt.

– Kodėl ėmėtės kito verslo?

–  Kai atsirado daugiau konkurentų, o paslaugos ėmė pigti, persiorientavau į kitą veiklą – žaidimo serverių tinklo kūrimą. Tada buvau trylikos. Sprendimas persiorientuoti pasiteisino – mėnesinis pelnas padvigubėjo. Po to sekė mano dabartiniai verslai: „Facebook“ rinkodaros agentūra Beemedia.lt ir elektroninė kosmetikos parduotuvė kosmetikosguru.lt, kurią atidariau su partneriu.
2011 metais įkūriau pelno nesiekiančią organizaciją „Flashmob Lietuva“. Jos tikslas: skatinti jaunimą užsiimti įdomia veikla, nesitrinti gatvėmis.

– Kas lėmė, kad būdamas toks jaunas tapote verslininku?

– Galbūt pašalinių nuteikinėjimas nedaryti to, nedaryti ano. Jei tavimi netiki, tai tik dar labiau nori tai įgyvendinti. Tai turbūt bus pagrindinis dalykas, kodėl palaipsniui tapau verslininku.
Taisydamas žaidimo kompiuterius, nesulaukiau tėvų palaikymo. Jie vis prisibijodavo, kad dėl ribotos patirties galiu pridaryti klaidų. Prieš pradedant kurti žaidimų serverių tinklus, draugai ir pažįstami atkalbinėdavo, argumentuodami, kad tokių serverių ir taip yra per daug.

Nors žaidimų serverių tinklą galiausiai sėkmingai pardaviau, tėvai ir toliau manęs nepalaikė. Todėl elektroninę parduotuvę turėjau atidaryti paslapčia – pasakiau jiems apie naują verslą tik tada, kai projektas buvo startavęs prieš dvi savaites.

Kad ir kaip būtų, tėvų susirūpinimą visiškai suprantu ir pateisinu: jie man linki paties geriausio, o taip elgėsi norėdami apsaugoti nuo blogų sprendimų.