Penktadienį Kauno visuomenės sveikatos centras iš Kauno klinikų gavo informaciją apie legionelioze susirgusią kaunietę. Tai pirmas šios ligos atvejis Kauno apskrityje šiais metais.

„Per penkerius metus užfiksuoti vos trys legioneliozės atvejai Kauno apskrityje. Labai retai yra nustatomas šios ligos sukėlėjas“, – portalui 1kaunodiena.lt sakė Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Specialistė pastebėjo, kad jeigu per vėlai ši liga diagnozuojama ar ji netinkamai gydoma, nuo komplikacijų ligonis gali mirti. 2008 metais Jonavos rajone mirė garbaus amžiaus vyras.

38-erių metų kaunietė pneumonijai būdingus ligos požymius pajuto spalio 25 d. Jai pakilo aukšta temperatūra, prasidėjo sausas kosulys, buvo jaučiamas bendras organizmo silpnumas. Spalio 28 d. ji kreipėsi į medikus ir buvo paguldyta į ligoninę. Lapkričio 4 d. susirgusios moters šlapime rasta ligos sukėlėjų.

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai išsiaiškino, kad ligonė, iki pasireiškiant ligos požymiams, niekur nebuvo išvykusi į užsienį, nesinaudojo ir vandens pramogų parkų, sporto klubų ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų paslaugomis.

Tačiau ji šių metų birželio-rugpjūčio mėnesiais ligonė dirbo kambarine viename Kauno miesto viešbutyje, praneša BNS.

Šiuo metu specialistai tęsia židinio epidemiologinį tyrimą.

Legioneliozė – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia Legionella genties bakterijos – L. pneumophila. Užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose. Legionelės gali daugintis karšto ir šalto vandens cisternose, ypač vidiniuose paviršiuose, silpnai tekančiame arba visiškai stovinčiame vandenyje, neprižiūrimuose, netvarkinguose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose.

Paprastai užsikrečiama viešbučiuose, ligoninėse, darbo vietose įrengtose maudymosi patalpose. Neužsikrečiama geriant vandenį, valgant bei gaminant maistą. Žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.

Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Gali būti kvėpavimo, inkstų funkcijos nepakankamumas, ištikti septinis šokas. Skubiai negydoma legioneliozė gali baigtis mirtimi.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo legionelioze rizika, O.Ivanauskienė rekomenduoja šias priemones:

karštas vanduo turi cirkuliuoti ir jo temperatūra turi būti 50–60°C;

šalto vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 25 °C;

rečiau naudojamus dušus ir čiaupus vieną kartą per savaitę reikia atsukti kelioms minutėms ir paleisti vandenį;

prižiūrėti ir valyti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;

kartą per metus reikia valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus;

po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną karšto vandens sistemas reikia 2–4 val. dezinfekuoti 50 mg/1 aktyviojo chloro doze ar kitais autorizuotais biocidais.

Anot specialistų, visus vandens filtrus būtina valyti ir dezinfekuoti kas 1–3 mėnesius.