Pereiti į pagrindinį turinį

90-metis akademikas dieną pradeda jogos pratimais

2016-10-13 18:00

"Intelektualiniam ir dvasiniam, iš dalies ir fiziniam tobulėjimui stabdis yra ne amžius, o liga ir tinginystė", – tvirtina akademikas Kazimieras Ragulskis, šiomis dienomis švenčiantis garbingą 90-ąjį gimtadienį.

Kazimieras Ragulskis Kazimieras Ragulskis

Plačiai žinomas užsienyje

Šis Kaune gyvenantis garbus mokslininkas – ne tik Lietuvoje , bet ir daugelyje užsienio šalių žinomas išradėjas, mokslo ir technikos veikėjas, daugybės išradimų ir monografijų autorius.

Tai akademikas profesorius Kazimieras Ragulskis, kurio sukurta ir plėtojama precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslo mokykla pasaulyje pripažinta kaip orginali ir perspektyvi.

"Intelektualiniam ir dvasiniam, iš dalies ir fiziniam tobulėjimui stabdis yra ne amžius, o liga ir tinginystė", – įsitikinęs akademikas, kuriam spalio 15-ąją sukaks 90 metų.

Nors plaukai jau pabalę ir žingsniai ne tokie spartūs, bet akyse dar daug gyvybingumo, žvilgsnis skvarbus. Dėmesys viskam, kas vyksta ne tik mokslo, bet ir visos Lietuvos padangėje, nė kiek neprislopęs.

Nepavydėjo, o stengėsi pralenkti

Žinomo "Vibrotechnikos" mokslo centro įkūrėjo, Lietuvos mokslų akademijos nario K.Ragulskio namuose stalas nuklotas šūsnimis knygų, rankraščių, paties leidžiamų mokslinių žurnalų.

"Keliuosi šeštą ryto, mankštinuosi, paskui pusryčiauju. Valgau, žinoma, tik sveikus pusryčius. Tada sėduosi prie rašomojo stalo ir ten praleidžiu įdomiausias valandas. Virpesių mokslas manęs niekaip nepaleidžia, šia liga, matyt, susirgau visam gyvenimui", – savo kasdienybės dienotvarkę atskleidė akademikas.

Dar užsiminė, kad patys maloniausi ir daugiausia naudos duoda jogos pratimai, labiausiai padedantys pasijusti žvaliam.

Kolegos ir buvę mokiniai juokauja, kad spėti kartu su akademiku kopti laiptais ne taip lengva – mat šis guviai peršoka kas antrą pakopą. K.Ragulskis mielai dalyvauja sambūrio "Šviesuva" veikloje, mėgsta padiskutuoti su sveikuoliais apie sveiką gyvenseną.

O papasakoti turi ką: per visą savo gyvenimą jis nė karto neturėjo nedarbingumo lapelio, nėra praleidęs nė vienos darbo dienos. Jei ir sunegaluodavo, gydydavosi arbatomis, cheminių vaistų namiškiai jam neįsiūlydavo.

Visur ir visada gyvenk ramiai su teigiamomis emocijomis ir šypsena. Džiaukis kito pasiekimais ne pavydėdamas, bet stengdamasis pralenkti. Tokiomis nuostatomis garbus mokslininkas vadovaujasi ir sulaukęs garbingo amžiaus.

Prieš pat savo gyvenimo jubiliejų, kurį gražiai žada paminėti buvę mokiniai, akademikas buvo išvykęs į Rusijos sostinę. Mat yra šios šalies Mokslų akademijos narys, mokslinėje konferencijoje, kurios Garbės pirmininku buvo, skaitė plenarinį pranešimą.

Tai tik viena jo dar labai intensyvios mokslinės veiklos detalė. K.Ragulskis – aktyvus Lietuvos mokslų akademijos sesijų, diskusijų, pokalbių dalyvis. Prieš kelerius metus dar mielai išsiruošdavo ir į konferencijas Lenkijoje, Vokietijoje, kitose šalyse. Dabar didžiąją jo šiokiadienių dalį sudaro mokslinių leidinių, kuriuos rengia kartu su sūnumis mokslininkais, leidyba. Tarptautinį pripažinimą pelnę keturi žurnalai apie vibrotechniką leidžiami periodiškai, vienas iš jų – net aštuonis kartus per metus. Patekti su straipsniais į šių leidinių puslapius garbe laiko viso pasaulio mokslininkai.

Tėvu pasekė sūnūs

Apie buvusio Kauno politechnikos instituto "Vibrotechnikos" mokslo, išradybos ir inovacijų centro įkūrėją ir mokslinį vadovą K.Ragulskį buvę mokiniai, kurių jis išugdė ne vieną šimtą, atsiliepia pačiais gražiausiais žodžiais.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto vadovas akademikas Vytautas Ostaševičius prisimena, kad profesorius K.Ragulskis užkrėsdavo juos, jaunus mokslininkus, idėjomis, skatino skrupulingai atlikti tyrimus, išmokė kurti ir tinkamai įforminti išradimus.

Vienas K.Ragulskio mokinių akademikas Ramutis Bansevičius sako, kad visus labai imponavo užkrečiamas K.Ragulskio entuziazmas ir nebijojimas imtis labai rizikingų sprendimų. Patiko paprastas bendravimas: nors tapo akademiku, bet kolegoms liko šefu. Jo durys visiems buvo atviros.

Ir dabar akademikas dažnai lankosi Mechatronikos institute, kur jam smagu pabendrauti su buvusiais mokiniais, pasidomėti, kuria kryptimi jie kelia savo mokslinių tyrimų bures.

"Akademikas mielai konsultuoja doktorantus, niekada neatsisako padėti jauniems žmonėms, nes labai vertina jų siekį ieškoti moksle naujų kelių. Jo sudaromi matematiniai modeliai, aprašytos lygtys – didelė paspirtis doktorantams", – dėkingumo žodžių buvusiam mokytojui negaili Mechatronikos instituto profesorius Algimantas Bubulis.

Komunikuojantis su pasaulio mokslininkais, pats labai aktyviai tebekuriantis, dalyvaujantis tarptautinėse konferencijose – tokį akademiką gerbia visi buvę "vibrotechnikai". O mokslinis akademiko kraitis iš tiesų nemažas: jam vadovaujant apginta arti 300 daktaro ir habilituoto daktaro disertacijų, mokslininkas pateikė per 1800 išradimų ir patentų, parašė 28 monografijas. Dalis jų anglų kalba išleista užsienyje. Buvę mokiniai, kurių dauguma tapo žymiais mokslininkais, juokauja, kad savo profesorių jie gali vadinti Lietuvos Edisonu.

Labiausiai K.Ragulskiui smagu, kad jo, tėvo mokslininko, pėdomis pasekė abu sūnūs. Minvydas – irgi Lietuvos mokslų akademijos narys, KTU Informatikos fakulteto profesorius, Liutauras – mokslų daktaras, dirba Vytauto Didžiojo universitete. Vaikaitis Tautvydas, baigęs mokslus Škotijoje, noriai talkina tėčiui ir seneliui žurnalų leidyboje.

Šeima – didžiausias ramstis

K.Ragulskio namų svetainėje ant sienos kabo šeimai itin brangi relikvija – Vydos Ragulskienės portretas. Jos, Kazimiero žmonos, jau septyneri metai nėra tarp gyvųjų.

Buvusi pati ištikimiausia akademiko bendražygė, kolegė, petys petin kartu su vyru daug metų dirbusi "Vibrotechnikoje", taip pat žymi išradėja ir mokslininkė profesorė V.Ragulskienė buvo tas žmogus, kurio akademikui dabar labiausiai trūksta.

"Visas mūsų gyvenimas buvo nepaprastas skubėjimas. Mes niekada nesvarstėme, kieno – jo ar mano, turi būti pirmenybė. Mes stengėmės vienas kitam padėti. Kazimierui pirmiausia labai svarbu kūno sveikata, intelektas. O man svarbiau dvasios grožis", – taip šeiminio gyvenimo subtilybes savo prisiminimų knygoje akcentavo V.Ragulskienė.

Šeima, pasak jos, stengėsi laikytis nuostatos: žmogaus briliantai – ne kas kitas, o intelektiniai ir dvasiniai pasiekimai.

"Mane visada imponavo kietas Kazimiero stuburas. Jis iš tiesų buvo mūro siena, į kurią galėjai atsiremti. Ištikus nesėkmei, aš linkusi panikuoti, Kazimieras – niekada. Jis visada reaguoja ramiai: procesas negali, anot jo, vykti tiksliai pagal tiesę, o turi vystytis banguodamas", – šie keli mokslininkės įvardyti šeimos gyvenimo štrichai liudija apie darnią Kazimiero ir Vydos Ragulskių santuoką, kuri tęsėsi daugiau kaip penkis dešimtmečius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų