Alšėnų seniūnijoje daugėja naujakurių – daugiausia jaunų šeimų, todėl čia ypač aktuali mokyklos ir vaikų darželio problema. Rajono vadovai ne vienus metus mynė aukščiausių šalies vadovų kabinetų slenksčius. Dabar jau aišku, kad Mastaičiuose iškils naujas daugiafunkcis centras.

Dvaro neliko

Seniūnijos pavadinimas siejamas su Alšėnų dvaru, sudegusiu prieš 63 metus. Jo savininkas buvo Kaune gyvenantis advokatas.

Anot kraštotyrininkų, stambiausių tarpukario laikotarpio Mastaičių ūkininkų vaikai taip pat įgijo teisininko išsilavinimą.

Sovietiniu laikotarpiu šios apylinkės net turėjo savo kalėjimą – Pažėrų kaime tebelikę du daugiabučiai, kuriuose buvo apgyvendinti laisvųjų statybų nuteisti asmenys, statę tuometę I.Mičiurino tarybinio ūkio-technikumo gyvenvietę, gerokai praplėtusią senojo Mastaičių kaimo ribas.

Dabar šios gyvenvietės centre steigiama pagrindinė šalies policijos mokymo bazė. 2016 m. iš Kauno čia turėtų persikelti ir Kauno rajono policijos komisariatas.

Kuriamas policijos miestelis

Būsimų policininkų kalvė perėmė savo žinion ne tik ES lėšomis renovuotą buvusį Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto pastatą, kuriame sutilpo visas būrys nuomininkų – Mastaičių pagrindinė mokykla, Alšėnų seniūnija ir kultūros centras, bet ir apie 5 hektarų žemės sklypą aplink jį.

Šiame sklype – ir du penkiaaukščiai kolegijos bendrabučiai, oranžerija ir sodas.

Dalį sodo naujieji šeimininkai planuoja iškirsti, tačiau oranžeriją ketina išsaugoti – kaip unikalų poilsio kampelį. Viename iš buvusių bendrabučių, anot vietinių gyventojų, apsistojo ir naujasis Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisaras Linas Pernavas.

Trūksta vaikų darželio

Vienintelis Kauno kolegijai priklausęs turtas, kurį Kauno rajono savivaldybei pavyko atsikovoti – 25 metrų baseinas.

Renovuojant jį, planuojama statyti priestatą, kuriame įsikurs daugiafunkcis centras. Planuojama, kad jame po vienu stogu vėl turėtų sutilpti mokykla, seniūnija, kultūros centras ir vaikų darželis.

Tačiau Mastaičiai – viena iš sparčiausiai augančių pakaunės gyvenviečių, todėl iki vaikų darželis yra būtinas.

Alšėnų seniūnas Arūnas Stašaitis pripažįsta, kad mažųjų seniūnijos gyventojų situacija kol kas apverktina: "Vienintelis apylinkėse vaikų darželis, įsikūręs buvusioje Pažėrų pradinėje mokykloje, gali priimti tik 30 vaikų. Tačiau Mastaičiuose jų – dar apie 150." Dauguma seniūnijos naujakurių, iškeitusių daugiabučius Kaune į nuosavus namus šiose apylinkėse – jaunos šeimos.

Naujakuriai diktuoja madas

Seniūnas šiuos naujakurius vadina miesčionimis. Ir lygindamas juos su senbuviais, konstatuoja atvykėlių įžūlumą: "Jiems visko reikia šiandien ir daug."

Nors ir pats pripažįsta, kad viena iš didžiausių seniūnijos problemų – prasti keliai. "Per 22-ejus nepriklausomybės atgavimo metus čia buvo išasfaltuoti tik du kilometrai. 65 km tebėra žvyrkelis, o 30 km – gruntkelis", – neslepia A.Stašaitis.
"Kol kas naujakuriai užgožia senbuvius tik rėkimu, bet kiekybinė persvara – dar ne jų pusėje, – toliau kala naujuosius seniūnijos gyventojus prie kryžiaus A.Stašaitis. Su naujakuriais, kurių jau daugiau kaip tūkstantis, jis sieja ir naujas kriminalines tradicijas, kai po nakties randami nuversti gatvių apšvietimo stulpai, tačiau šiuos taranavusiųjų – nė kvapo.

Amžini nuomininkai

Daugiafunkcį centrą privalu pastatyti iki 2016 m., kai baigsis nuomos sutartis, leidžianti Mastaičių pagrindinei mokyklai, kurią šiuo metu lanko 294 vaikai, kol kas glaustis viename naujosios Lietuvos policijos kalvės fligelyje.

Gatvėje atsidūrę kultūrininkai prisiglaudė po mokyklai tebenuomojamų patalpų stogu. O seniūnijai teko susirasti laikiną kampą Lietuvos paštui priklausančiame pastate, kuriame įsikūrusi ir maisto prekių parduotuvė.

1,2 tūkst. gyventojų turinčiuose Mastaičiuose – jos dvi. Antroji – gerokai modernesnė, priklausanti buvusio Seimo nario Justino Urbonavičiaus, kuris, grįžęs į gimtinę, dirba urėdo pavaduotoju girininkijoje, tėvui. Pasak vietinių, šis statinys pačiame Mastaičių centre išdygo ES lėšomis.

Darbo yra, stinga noro

Suremontavus patalpas, į kurias persikėlė seniūnija, Mastaičiuose neliko nė vieno apleisto pastato.

Nedarbas Alšėnų seniūnijoje siekia apie 8 proc. "Tačiau apie 5 proc. vadinamųjų bedarbių niekada nedirbo ir nedirbs, – tikino seniūnas. – Darbo mes galime rasti visiems – seniūnijos teritorijoje veikia  "Garliavos duona" ir "Super Montes" bei logistikos centras "Baltic Logistic Solutions", reikia darbo jėgos ir mūsų ūkininkams."

Dievogalos kaime įsikūrusi antrinių žaliavų perdirbimo įmonė "Super Montes" yra įdarbinusi per 100 seniūnijos gyventojų. Ir tokių, kurie, anot A.Stašaičio, kitur darbo nerastų. Vasaromis čia įdarbinami ir vietiniai nepilnamečiai. Tačiau vis tiek, pasak bendrovės direktoriaus Arūno Staškauskio, nuolat neužimta apie 20–30 darbo vietų.

Įvažiavus į "Super Montes" (išvertus iš lotynų kalbos – "Virš kalnų") teritoriją, akis rėžia šokiruojantis vaizdas – plevėsuojančios Lietuvos ir ES vėliavos antrinių žaliavų "Cheopso piramidžių" fone.

"Mes jau treji metai neturime, ką priduoti į sąvartyną! Pavyzdžiui, pas mus patekusi plastikinė tara virsta sintetiniu pluoštu, o šis – drabužiais! Mūsų buitinių atliekų perdirbimo linija – didžiausia Lietuvoje!" – vos perrėkė bendrovės teritorijoje tvyrantį triukšmą A.Staškauskis.

Žinomi ne visų kapai

Su Alšėnų seniūnija ir Kazlų Rūdos giria susijęs ir skaudus istorinis įvykis.

Alšėnų seniūnijos Pabartupio kaime, įviliotas išdaviko į pasalą, žuvo legendinis partizanas – "Birutės" rinktinės vadas Juozas Lukša-Daumantas. Kur jis palaidotas, nežinoma. Tačiau žūties vietoje prieš trylika metų pastatytas paminklas, o pagrindinė seniūnijos gatvė, prasidedanti dar Garliavoje ir vedanti iki Pažėrų, kurių apylinkėse įvyko tragedija, pavadinta J.Lukšos-Daumanto vardu.

Jo bendražygių likimas – ne mažiau dramatiškas. Nors žuvo jų šimtai, vos 20 slapčia buvo palaidota Digrių kapinaitėse. Sovietmečiu jų kapavietes bandyta sulyginti žeme. Priešais kapinaites veikė Mėsos kombinato atliekų aikštelė.
Žuvusiųjų pavardės atsirado ant šių kapų tik atgavus nepriklausomybę. Deja, identifikuoti ne visi. Datos prie kai kurių pavardžių skaudžiai bado akis – čia guli aštuoniolikmečiai–dvidešimtmečiai.

Duoklė didvyriams

Alšėnų apylinkės davė Lietuvai daug narsių vyrų.

Tai unikaliai įamžinta Narsiečių gyvenvietėje. "Kaimas gavo šį pavadinimą, kai jame ėmė kurtis ten žemės gavę prieškario savanoriai, – pasakojo Alšėnų seniūnas. – Jam plečiantis, naujoms gatvėms reikėjo pavadinimų. Tada seniūnaičiai ir nusprendė atiduoti duoklę Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams."

Jų pavardėmis pavadinta apie 40 Narsiečių gatvių. Pagerbti ne tik prieškario nepriklausomybės kovų dalyviai, bet ir mūsų amžininkai – Artūras Sakalauskas, Gintaras Žagunis, Normandas Valteris.

Ir mokesčiams, ir labdarai

Alšėnų seniūnijoje netrūksta stambių ūkininkų.

Vienas jų – Kęstutis Bružikas. Jo sodyba Dievogalos kaime pripažinta gražiausia seniūnijoje.

"Ūkininkauti pradėjau 1990 m. Mamos tėviškė tebuvo 64 arai. Šiuo metu turiu 48 hektarus nuosavos žemės, dar per 900 nuomoju. Kai kurie atsiėmusieji mūsų apylinkėse žemę gyvena net Kaliningrade. Pigiau iš jų žemę nuomoti, negu pirkti, nes čia ji labai brangi, nors ir nelabai derlinga", – taip trumpai prisistatė javus ir rapsus auginantis K.Bružikas.

Sezono metu jis įdarbina apie penkiolika talkininkų. Užsiima ir labdara. "Kas aukoja bažnyčiai litą, aš duodu 100, esu nupirkęs ir vargonus", – prisipažino stambiausias seniūnijos ūkininkas.

Galiausiai pareiškė šiemet sumokėjęs vien PVM mokesčio 170 tūkst. litų.

Dvi bažnyčios

Alšėnų seniūnijoje – 26 kaimai. Tik Mastaičiai ir Jonučiai turi per tūkstantį gyventojų.

Trečias pagal dydį – Pažėrai, kuriame jų – vos 300. Šiame kaime – net dvi bažnyčios. Vienoje pamaldos vyksta vasarą, kitoje – žiemą. Pastaroji, medinė, pastatyta XVIII a. antroje pusėje, – Pažėrų kapinaitėse.

Vasarinę, pradėtą statyti 1936 m., tačiau sovietiniais metais paversta kolūkio grūdų sandėliu, projektavo architektas Stasys Kudokas. Nors ji iki šiol nebaigta, vis tiek atrodo gana įspūdingai.

Joje kasmet vyksta didžiausia seniūnijos šventė – Žolinės atlaidai. Nenuilstantis jų organizatorius – Pažėrų klebonas Kazimieras Skučas, kuriam jau – 80.

Apie dešimt metų per Atvelykį čia buvo rengiami ir Velykų giesmių festivaliai.

Žmonės kalba

Mastaičių pavadinimas siejamas su žodžiu "mąstyti". Neva per šią vietovę miško gėrybes ir žemės ūkio produktus gabendavę kaimiečiai dažnai susidurdavo su Garliavos žydeliais, kurie prašydavo pigiau parduoti prekes. Negalėdami atsikratyti įkyruolių, jie šiems sakydavo: "Pamąstysim", ir, botagu sudrožę arkliui, nuvažiuodavo tolyn.