Deklaruotų gyventojų skaičius (1 340) auga ne tik didžiausiame seniūnijos kaime – Mastaičiuose, bet ir kažkada ištuštėjusiuose, tik ne taip sparčiai. Prieš kelerius metus Kūjagalviai buvo išskirtiniai tuo, kad teturėjo vos vieną gyventoją, dabar tai jau ne vieno žmogaus kaimas. "Manau, kad augimui daugiausia įtakos turi nedidelis atstumas nuo Kauno miesto, patogus susisiekimas, graži gamta", – sakė Alšėnų seniūnė Indrė Dambauskienė.

Lūkesčiai didesni nei galimybės

Kaip ir visoje pakaunėje, ir apskritai šalyje, augant gyventojų skaičiui ir užstatymo tankumui, infrastruktūra ne visur spėja žengti koja kojon su plėtra. "Gyventojų lūkesčiai dideli, visi nori gyventi šalia asfaltuotos, apšviestos gatvės, eiti pasivaikščioti šaligatviu. Žinoma, kaip ir visur, taip ir Alšėnų seniūnijoje, resursai ir galimybės ne beribės. Vis dar turime daug neasfaltuotų kelių, kyla problemų dėl melioracijos ir nuotekų. Gyventojų noras gyventi šiuolaikiškoje, modernioje aplinkoje skatina mus tobulėti ir rasti sprendimų net ir sudėtingoms problemoms išspręsti", – kalbėjo Alšėnų seniūnė.

I.Dambauskienė suskaičiavo: seniūne ji dirba tik pusketvirtų metų ir per tą laiką buvo paklota 10 km asfalto dangos, įrengta 2,8 km gatvės apšvietimo tinklų. "Ir šiemet darbai nesustos, planuojame plėsti gatvių apšvietimo tinklą, asfaltuoti Žiemkelio gatvę", – artimiausius darbus vardijo pašnekovė.

Sprendimas: šalia Mastaičių baseino suplanuotame mokslo paskirties pastate įsikurs darželinukai, priešmokyklinio ugdymo klasės ir pradinė mokykla. KRS vizualizacija.

Taps statybų aikštele

Augantis gyventojų skaičius, pasak seniūnės, programuoja ir kitus iššūkius – darželiuose trūksta vietų jaunų šeimų vaikams, o mokykla Mastaičiuose šiuo metu glaudžiasi po vienu stogu su Lietuvos policijos mokykla. "Džiaugiamės policijos mokyklos kaimynyste. Nuolat Mastaičių gatvėse patruliuojantys policijos mokyklos kursantai suteikia saugumo. O įvardytas problemas turėtų išspręsti valstybinės žemės sklype šalia Mastaičių baseino statomas mokslo paskirties pastatas, kuriame įsikurs darželinukai, priešmokyklinio ugdymo klasės ir pradinė mokykla", – įsitikinusi I.Dambauskienė.

Ši teritorija taps dar didesne statybų aikštele, mat šiemet prasidės ir sovietmečiu statyto baseino kapitaliniai rekonstrukcijos darbai. 2018 m. iš Kauno kolegijos Mastaičių baseiną perėmusi Kauno rajono savivaldybė sutvarkė pagrindinę vonią, pakeitė vandens filtravimo, valymo ir šildymo įrangą, tačiau to tikrai nepakanka, norint, kad baseinas būtų šiuolaikiškas. Baseiną planuojama pritaikyti žmonių su negalia laisvam judėjimui ir sukurti aplinką, kuri atitiktų dabartinius poreikius. "Po rekonstrukcijos baseinas taps modernia ir patrauklia sporto ir laisvalaikio vieta, kuri reprezentuos Alšėnų seniūniją ir Kauno rajoną", – įsitikinusi seniūnė.

Vizija: taip atrodys rekonstruotas baseinas. KRS vizualizacija.

Džiaugiasi ne visi

Didelis seniūnijos plotas – 57 kv. km – ją daro išskirtine savo įvairove. Vienoje seniūnijos pusėje vyrauja vieno kiemo sodybos, dideli dirbamos žemės plotai ir miškai – kitoje tankiai apgyvendintos teritorijos. "Seniūnijos geografinė padėtis unikali – esame ir Kauno miesto kaimynai, ir Kauno rajono savivaldybės pakraštys, besiribojantis su Prienų rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybėmis. Seniūnijos teritoriją tarsi į dvi dalis dalija viena pagrindinių šalies susisiekimo arterijų "Via Baltica", kuria labai patogu seniūniją pasiekti iš įvairių Lietuvos regionų. Tai patraukli vieta kurtis verslo įmonėms. Tačiau "Via Baltica" kaimynystė sukelia ir šiokių tokių nepatogumų vietos gyventojams: Kampiškių, Armaniškių, Alšėnų kaimų gyventojai neturi galimybės saugiai pereiti į kitą judraus kelio pusę, taip pat gyventojai skundžiasi padidėjusiu triukšmu", – "Via Baltica" pranašumus ir trūkumus vardijo seniūnė.

Indrė Dambauskienė: „Seniūnijos geografinė padėtis unikali – esame ir Kauno miesto kaimynai, ir Kauno rajono savivaldybės pakraštys, besiribojantis su Prienų rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybėmis.

Šalia šios arterijos jau yra įsikūrusi "Baltic Logistics Solutions" – viena didžiausių ir stabiliausių logistikos įmonių Baltijos šalyse bei automobilių kėbulo dalimis prekiaujanti "Signeda". Kitos didesnės seniūnijoje veikiančios įmonės: "SRS servisas" (statyba, maisto gamybos ir perdirbimo įrenginiai, prekybos įranga ir reklamos paslaugos) bei "Merseta" (priešgaisrinė sauga, darbo sauga ir gamyba).

Pandemija ir karantinas nesukliudė 2019 m. rugsėjo pabaigoje paskelbtiems didžiausio Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklo "Hesburger" planams Tirkiliškių kaime, priešais "Baltic Logistics Solutions" statyti padažų gamyklą ir logistikos centrą. Šiemet numatytas abiejų objektų, kainuosiančių apie 15 mln. eurų, atidarymas.

Gamykloje, kurios plotas apie 5,6 tūkst. kv. m, planuojama pagaminti apie 1 tūkst. t majonezo ir kitų padažų per metus. Didžiulėje automatizuotoje gamykloje ir logistikos centre bus sukurta 20 naujų darbo vietų, kurių skaičius, kaip ir gamybos apimtys, prognozuojama, vėliau gali augti.

Nors tam tikros seniūnijos vietos sparčiai urbanizuojamos, pakraščiuose vis dar vyrauja žemės ūkis. Jie skiriasi ir dydžiu, ir pasirinkta veiklos kryptimi. Teresė Gudaitienė (Poderiškių k.) vis dar triūsia prieš tris dešimtmečius įkurtame pienininkystės ūkyje, Dalė Vizgaitienė (Dievogalos k.), kurios vyrui Jonui Kauno rajone priklausė pirmasis ūkininko pažymėjimas, augina šilauoges, Rimas Norus (Macijauskų k.) puoselėja net Lietuvoje retą – riešutų – ūkį, Jonučių k. veikia tokiu pat pavadinimu žemės ūkio bendrovė, o Girininkų II k. – Kristinos ir Rolando Paulauskų žirgynas.