„Labai ilga istorija“, – į klausimą, kodėl domisi būtent Arkties regionu, sureagavo G. Havsteen-Mikkelsen. Su ja kalbėjomės Kauno fotografijos galerijoje prieš jos paskaitą visuomenei ir filmo „Pažadai verslui“ („Promises for Business“) peržiūrą.

„Sergu aukso karštine, be to, mano senelis tyrinėjo Grenlandiją, buvo kapitonas ir kolonizatorius. Tai dar vienas mano veiklos priežasčių posluoksnis. Visa tai vainikuoja meilė regionui – aš ten gyvenu“, – kalbėjo tyrėja ir žurnalistė, jau aštuonerius metus nagrinėjanti Arkties kolonijinį palikimą, lenktynes dėl naudingųjų iškasenų, geopolitinę regiono įtampą, klimato krizę, kaip visa tai gali atsiliepti regionui.

Ką ji atrado Kaune? „Baltijos regionas labai skiriasi nuo Skandinavijos. Turite savo kolonijinį palikimą, atneštą Rusijos. Jūsų istorija ir visų įvykių pėdsakas, atsispindintis dabartyje, neabejotinai yra įdomus ir svarbus suprasti, ypač dabartiniame kontekste, tai, kas vyksta Ukrainoje. Tai svarbu ir tam, kad būtų galima geriau suprasti, ką Rusija bando daryti Arktyje. Jie irgi yra vieni žaidėjų, pretenduojančių į ten slypinčius išteklius ir t. t. Jie bando iškelti vėliavą ir Šiaurės ašigalyje. Lietuvoje mažai kalbama apie Rusijos užmačias Arktyje – šis regionas toli nuo jūsų, tačiau viskas yra labai glaudžiai susiję“, – teigė G. Havsteen-Mikkelsen.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Viešnia dėsto Islandijos menų universitete ir priklauso Danijos menų fondo jaunųjų menininkų elito programai.

Kiek anksčiau ši dizainerė ir vizualioji žurnalistė Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto fotografijos ir medijos meno studentams vedė individualizuotą tyrimo metodų kursą, kuris yra dr. Geistės Marijos Kinčinaitytės dėstomo dalyko „Lauko tyrimas ir atvaizdo kūrimas: radikalioji praktika“ dalis.

G. Havsteen-Mikkelsen savo darbais formuoja kritinį žvilgsnį į materialiąją kultūrą ir pasakojimo kūrimą. Tai ji daro kurdama filmus, publikacijas, radijo laidas, žemėlapius ir skulptūrinius objektus.

„Gudrun keliami kausimai yra labai svarbūs šiandienai, ji pateikia pavyzdžių, kokiais dizaino metodais galima kalbėti šiomis temomis. Pasakojimas, naratyvo kūrimas, kvietimas pažvelgti kritiškai yra vienas iš jos metodų“, – sakė G. M. Kinčinaitytė.

Anot jos, G. Havsteen-Mikkelsen paskaita buvo labai vertinga studentams, jie daug sužinojo, pamatė, kaip skirtingai galima traktuoti keliavimą ir iš tyrinėtojo pozicijos. Studijos vyksta Kaune, bet pagrindinis jų akcentas – aprėpti, analizuoti aktualius globalius dalykus. „Lietuva neatskirta nuo pasaulio ir jo problemų. Arkties problemos yra susijusios su mūsų problemomis. Viskas yra susipynę. Ir geopolitiniu, ir kitokiais lygmenimis. Suvokimas, kad esi pasaulio įvykių dalyvis, yra irgi svarbus meno elementas“, – komentavo dėstytoja.

Ji pridūrė, kad menas verčia ir leidžia būti pažeidžiamiems, greitai reaguoti, viskuo abejoti, nesilaikyti jokių griežtų ribų. Menas, anot jos, yra aktyvus minties veiksnys, kuris įgalina geriau suvokti, ką ir kaip galėtume daryti realybėje. Tik abejodami, kaskart permąstydami tam tikrus dalykus galime atrasti ką nors naujo, o tai padeda spręsti problemas.