Antikorupcinių sprendimų ekspertas dr. R. Kalesnykas: visuomenė turi keistis

Sveikatos apsaugos sektorius dažnai įvardijamas kaip vienas problematiškiausių. Pasak Nacionalinės antikorupcijos asociacijos vadovo, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus dr. Raimundo Kalesnyko,  viena labiausiai paplitusių korupcijos apraiškų sveikatos priežiūros sistemoje – kyšininkavimas plačiąją prasme. 

„Tai yra ne tik grynieji pinigai, bet ir kitos atsidėkojimo formos – pradedant nuo saldainių dėžutės, nemokamai suteikiamos gyvenimiškos paslaugos, pavyzdžiui, remontuojant automobilį ar nuperkant poilsinę kelionę“, – pastebi ekspertas ir priduria, kad korupcijos pasireiškimui šioje srityje įtakos turi ir susiformavusios kultūrinės sąlygos.

Receptas skatinantis medicinos pažangą

Sakoma, kad kyšininkavimą reikia naikinti, tačiau antikorupcinių sprendimų ekspertas dr. R. Kalesnykas teigia, jog korupcija nėra kažkoks virusas, užpuolęs sveikatos priežiūros sistemą, su kuriuo reikia visais įmanomais būdais susidoroti.

„Turime suvokti, kad pati visuomenė turi keistis. Jos narių elgesys neturi būti perduodamas kaip koks užkratas. Korupcija kaip reiškinys egzistavo ir egzistuos visose visuomenėse, tačiau tokio reiškinio pasekmes galima iš anksto numatyti ir jas valdyti. Korupcijos apraiškas galima sumažinti iki žemiausio arba nulinio lygio“, – paaiškina dr. R. Kalesnykas.

Anot profesoriaus, siekiant tai padaryti, ypač svarbu, kad sveikatos priežiūros įstaigose būtų sukurta, įdiegta ir efektyviai valdoma korupcijos prevencijos priemonių sistema, apimanti privačių interesų deklaravimą, interesų konfliktų valdymą, dovanų teikimo bei gavimo apribojimus ir kt.

Taip pat svarbu, kad kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga turėtų profesionalų, nepriklausomą antikorupcinės atitikties funkcijų vykdytoją, kuris nuolat prognozuotų, vertintų ir analizuotų korupcijos rizikas bei parinktų tinkamas jų valdymo priemones. 

Kalbant apie pacientų antikorupcinį sąmoningumą, pasak dr. R. Kalesnyko, šiai dienai jis yra dar gana žemo lygio, ypač jei kalbame apie korupciją sveikatos apsaugos sektoriuje.

„Nors pacientai suvokia, kad korupcija medicinos srityje yra blogis, neretai gydytojus vadina kyšininkais, tačiau jie patys nieko nedaro, kad keistų savo elgesį kitokia linkme“, – pastebi pašnekovas.

Jo nuomone, vienas iš sprendimo būdų galėtų būti bendri pacientų ir medikų mokymai, apvalaus stalo diskusijos, švietėjiškos akcijos.

Parama gydymo įstaigai –  būdas atsidėkoti?

Šalies gydymo įstaigos turi specialias paramos sąskaitas banke, į kurias kiekvienas gyventojas gali savanoriškai pervesti norimą sumą pinigų, o mokėjimo paskirtyje nurodyti, kam perveda pinigus. Tiesa, šis padėkos būdas dar nėra populiarus tarp pacientų.

Pasak profesoriaus dr. R. Kalesnyko, pirmiausia reikėtų suteikti pacientui informaciją apie tokią galimybę. 

„Svarbu išgryninti, koks tokios paramos tikslas ir kur ji bus panaudojama. Be to, turi būti aiškūs ir skaidrūs šios procedūros įgyvendinimo žingsniai, kad niekam nekiltų abejonių. Sveikatos priežiūros įstaigos turi pasirūpinti, kaip šį procesą aprašyti, reglamentuoti ir nustatyti paramos teikimo ir gavimo apribojimus, gautą paramą fiksuoti ir viešinti jos gavėją bei gautos paramos panaudojimą“, – pataria korupcijos prevencijos ekspertas.

Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas patikino, kad įstaiga tokiai paramai skirtą sąskaitą išties turi. Į ją patenkančios lėšos yra deklaruojamos ir naudojamos ligoninės gerbūviui palaikyti.

Daugiausiai paramos ligoninė sulaukia iš įvairių verslo įmonių, kurios teikia paramą medikamentais ir medicininės paskirties priemonėmis. Taip pat visuomenė gali  ligoninei skirti du procentus nuo savo gyventojų pajamų mokesčio.

„Svarbu pabrėžti tai, kad bet kuriuo atveju, geriausia padėka gydytojui – gera paciento sveikata ir šypsena. Gydytojas visada atlieka savo darbą pagal savo turimą kompetenciją. Mitas, kad papildomas paciento atlygis kaip nors pagerins mediko darbo kokybę. Džiugu, kad tai supranta vis didesnė visuomenės dalis, ir skaidri medicina jau tampa realybe“ , – džiaugiasi S. Tvirbutas.

Informacija parengta LR sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.