Pokalbis bibliotekoje

"Mes, žemiau pasirašiusieji mokytojai ir kiti bendruomenės nariai, pasipiktinę mokytojos A.Z. sistemingu kolektyvo šmeižimu, mokyklos vardo žeminimu skundžiant mokyklos bendruomenę įvairioms instancijoms. Mums tai nepriimtina, nes manome, kad savo problemas derėtų spręsti asmeniškai, o ne spaudoje šmeižiant mokyklos vardą", – taip grėsmingai prasideda kreipimasis į mokyklos direktorių, Kauno švietimo skyrių. Kreipimasi pasirašė 72 mokyklos bendruomenės nariai.

Dėmesio centre atsidūrusi mokytoja A.Z. stebėjosi tuo, kad su ir jai adresuotu kreipimusi nebuvo supažindinta. Apie tai, kad toks raštas egzistuoja, mokytoja sužinojo jos garbei surengto susirinkimo pabaigoje.

Prie bendro stalo susėdo mokyklos administracijos, Švietimo ministerijos, Kauno švietimo skyriaus, profsąjungų atstovai, vienas mokyklos steigėjų atstovų kapelionas Petras Pichas.

Tačiau diskusija, orientuota į gražią ateitį, įvykusį susirinkimą sunkoka būtų pavadinti. Jėgų pasiskirstymas nė iš tolo neatrodė lygus. Vienoje barikadų pusėje sėdėjo mokytoja, kitoje – visų anksčiau išvardytų institucijų atstovai. Santykis 1:6.

Įsisenėjusi krizė

Aišku tapo viena: santykių krizė J.Urbšio katalikiškoje vidurinėje mokykloje – įsisenėjusi problema. "Yra įsisenėję dalykai ir likę nuoskaudų. Žmonės aiškinasi ir išsiaiškina, o čia – niekaip", – rankomis skėsčiojo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Alma Valevičiūtė.

Yra įsisenėję dalykai ir likę nuoskaudų. Žmonės aiškinasi ir išsiaiškina, o čia – niekaip.

Didžioji dalis paviešintų negerovių, kurių dalimi tampa ir mokytoja A.Z., klesti nuo 2008 m. Mokytojos adresu skriejo pastabos dėl nepakankamos kvalifikacijos, nenoro bendrauti ir bendradarbiauti mokyklos kultūrinėje veikloje, atsisakymų taisyti dvyliktokų bandomųjų egzaminų darbus, kitų klasių standartizuotus testus ir dar daugybė priekaištų.

Pastabas mokytoja A.Z. atrėmė pareikšdama, kad viską galinti paneigti. Tačiau į jos mėginimus aiškinti visi mojo ranka, suprask, jau daug kartų klausėsi tos pačios dainos.

Mokyklos direktorius Paulius Martinaitis įsitikinęs, kad viešai skalbti mokyklos baltinius mokytoja A.Z. ima tada, kai sumažėja jos atlyginimas.

Direktorius argumentavo, kad mažėjantis mokinių skaičius lemia ir mokytojų atlyginimų mažėjimą, o vieša mokyklos kritika mokinių skaičių gali tik dar labiau sumažinti.

Rėmė prie sienos

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia Krasauskienė skundėsi, kad mokytoja A.Z. nesilaiko susitarimų. Esą dėl mokytojos A.Z. kilusius tėvų nepasitenkinimus išklauso ir užglosto kiti mokytojai, o ji pati net nesugeba elektroniniame dienyne įrašyti deramų atsakymų tėvams.

Kauno švietimo skyriaus atstovė Ilona Vitkauskienė vieną po kito bėrė klausimus A.Z.: "Kas turėtų būti rytoj?", "Kaip jūs bendrausite ateityje?"

"Buvau neteisingai suprasta", "Netiesa", "Raštas neobjektyvus" – dažniausiai iš mokytojos A.Z. skambėję atsakymai į jai sakomas pastabas. Vienintelis  susirinkime nuskambėjęs klausimas buvo: "Kodėl jūs man neleidote pasisakyti?"

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad per J.Urbšio mokyklos bibliotekoje vykusį susirinkimą dalyviams pritrūko kantrybės iki galo išklausyti mokytojos A.Z. dėstomus argumentus. Net jei mokytoja ir neteisi, sprendžiant problemą, siekiant aiškumo toliau bendraujant visi psichologai vienbalsiai patartų atidžiai išklausyti vieniems kitus.

Laiko limitą – 60 min. – susirinkimui skyrusi Kauno savivaldybės švietimo skyriaus atstovė I.Vitkauskienė, senkant paskutinėms minutėms, ragino visus paskubėti reikšti mintis, priminė, kad ilgiau dirbti būtų neproduktyvu.

Susirašinėjimas tęsiasi

"Teisingumas tik danguje", – ko gero, šis vieno iš mokyklos steigėjų atstovo kapeliono P.Picho pastebėjimas turėtų užgesinti ir vėl įsiplieskusias emocijas mokyklos bendruomenėje. Kapelionas nedviprasmiškai užsiminė ir apie tai, kad jei vienam asmeniui mokykloje viskas negerai, gal tam asmeniui reikėtų pagalvoti, ar verta pasilikti mokykloje.

"Norėčiau dirbti ir, kad man netrukdytų to daryti, kad nereikėtų atsakinėti į nuolatinius raštus", – savo lūkesčius susirinkimo pabaigoje spėjo išsakyti A.Z. Tačiau net ir šie lūkesčiai buvo sukritikuoti. Susirinkusieji priminė mokytojai, kad popieriniais raštais pagrįstą karą pradėjusi būtent ji pati. "Gavome barti už tai, kad tariamės žodžiu. Ėmėme fiksuoti. Kai susitarimai neveikia – renkamės fiksavimą", – susirašinėjimo būtinybę aiškino mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

Paliaubos, deja, nebuvo paskelbtos. Pasibaigus susirinkimui skirtam laikui, visi atsistojo pasirengę išsiskirstyti. "Ar tai reiškia, kad problema išspręsta?" – šis klausimas privertė trumpam stabtelėti susirinkimo dalyvius.

"Aš įsipareigojau padėti mokytojai susirasti kitą darbą", – susirinkimo maratone išsakytą mintį akcentavo Švietimo skyriaus atstovė. Susirinkimo dalyviai dar kartą apgailestavo, kad šitiek metų nepavyksta nutiesti dialogo tiltų.

O jau kitą dieną po susirinkimo mokytoja A.Z. raštu išdėstė visus savo argumentus, atrėmė visas kritikos strėles ir paprašė vieno vienintelio dalyko: "Prašau leisti ramiai dirbti."