Vaizdingoje vietovėje Kauno rajone, kuri laikoma gražiausia vieta aplink Nemuną, karjerus kasanti įmonė kėsinosi į miškingus plotus, norėdama iškirsti medžius ir iš čia išgauti žvyrą.

Po ne vienerius metus trukusių diskusijų ir tarnybų įsikišimo, AAA nusprendė netvirtinti UAB „Rizgonys“ planuojamų darbų, nes rado kitų plotų, kur žvyrą galima kasti neniokojant miško.

„Miškų teritorijoje, jeigu yra neišnaudotų plotų, galima naudoti tuos plotus. Šioje vietoje pagal Miškų įstatymą vykdyti karjero žvyro paėmimo negalima“, – kalbėjo Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.

Agentūra rado, kad Kauno rajone yra kone 70 hektarų žemės, kur galima kasti žvyrą ne miške.

„Manau, kad dar ir be valstybinės žemės miškų yra tų teritorijų, kur iškasenos gali būti vystomos ir daromos iš privačių plotų“, – šnekėjo A. Nesteckis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pakarklės mišką galima kasti tik tuo atveju, jeigu būtų išnaudoti visi ne miške esantys plotai. Visgi šį sprendimą įmonė dar gali skųsti.

„Rizgonių“ direktorius, nekomentavęs žiniasklaidai šios situacijos iki šiol, atsisakė tą daryti ir dabar. Bendruomenė sakė, kad kol kas budrumo nepraranda, nes jau ne pirmas kartas, kai žadama mišką išsaugoti, bet vis kažkas nutinka.

„Arba vėl sugalvos kitoje vietoje, bet tame pačiame plote. Kaip ir pirmą sykį buvo, paėmė vieną plotelį, dabar kitą, gali būt ir trečias plotelis, kodėl gi ne“, – sakė vietos gyventojas Julius Paleckis.

Pasak bendruomenės, ruošiamasi toliau kovoti dėl miško.

„Atliekame tuos veiksmus, kad tą pačią miško grupę grąžintume. Suprantu, kad lieka tikimybė kasti karjerą, bet ji yra tiesiog apsunkinama. Nuo to viskas ir prasideda“, – teigė J. Paleckis.

Kol čia uždrausta mišką naikinti, bendruomenė turi savo planų, ką galima nuveikti išsaugotose teritorijose.

„Reikia kelti vertę, daryti rekreacinius takus. Skleisti informaciją, kad viskas, ką mes sužinojome, kiekvienas sužinotų“, – nurodė vietos gyventojas Adolfas Paleckis.

Pasak girininkų, išsaugoti tūkstančiai medžių – tai palikimas ateities kartoms. Miško sunaikinimas būtų buvęs ir miškininkų pinigų švaistymas, kur į naujus daigynus buvo investuota apie 4 mln. eurų.

„Čia yra ąžuolai, pušys, pušų sėklinė plantacija, kitų medžių bandomieji želdiniai. Esame šalia „Natura 2000“ teritorijos, šalia draustinių teritorijos“, – pasakojo girininkas Kęstutis Markevičius.

Jie sau pinigų pasiimtų labai daug, bet, kaip kolegos paskaičiavo, tai pačiai valstybei jie sumokėtų ženkliai mažiau negu dabar įdėta.

Visgi, negavus leidimo kasti miško, įmonė neteks daug pinigų. Preliminariai apskaičiuota, kad nuostolių patirs ir valstybė – daugiau nei milijoną eurų.

„Jie sau pinigų pasiimtų labai daug, bet, kaip kolegos paskaičiavo, tai pačiai valstybei jie sumokėtų ženkliai mažiau negu dabar įdėta“, – šnekėjo J. Paleckis.

Prieš keturis metus prasidėjusi kova dėl miško išsaugojimo, panašu, kad baigėsi. Tol, kol sprendimas dėl žvyro karjerų kasimo uždraudimo bus apskųstas teismui.