Apmokestins Senamiestį, bet daug neatsakytų klausimų

Pradėti darbai

Maždaug prieš dvejus metus viešai pradėta aptarinėti idėja, kad reikia apmokestinti įvažiavimą į Kauno senamiestį. Taip, esą, bus sumažintas automobilių, ypač važiuojančių tranzitu, srautas. „Kauno diena“ pasidomėjo, kiek ši idėja pasistūmėjusi, o gal tokių planų miestas atsisakė?

„Šio projekto neatsisakyta – jis įgyvendinamas, kaip ir buvo suplanuota“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Pasak eismo specialisto, šiuo metu pasirašytos sutartys su rangovais dėl sistemos diegimo. „Planuojama, kad šią vasarą bus užbaigtas mažos emisijos zonos sistemos įrangos diegimas. Visgi sprendimai, kaip sistema veiks, koks bus mokestis, kas nuo jo bus atleisti, spręs miesto taryba. Sprendimus planuojama priimti iki metų pabaigos“, – apie tai, kad šiemet sistema greičiausiai dar nepradės veikti, patvirtino M. Matusevičius.

Kaip aiškino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas, tik atlikus analizę ir įvertinus automobilių srautus, jų keliamą taršą, prabūtą laiką ir kitus niuansus, bus rengiamos taisyklės, kurios bus teikiamos tarybai, o politikai jau spręs, ar tvarką patvirtinti.

„Kuriant taisykles planuojama remtis ir gerąja kitų šalių, miestų patirtimi. Norima, kad ši sistema būtų kuo patogesnė naudotojui ir šios zonos gyventojams, įmonėms, aptarnaujančiam, specialiajam transportui ir pan.“, – žadėjo M. Matusevičius.

Vietos: numatyta apmokestinti vienuolika įvažiavimo į Senamiestį vietų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Daug neaiškumų

Kol dar nėra net gairių, nei apie įvažiavimo į Senamiestį įkainius, nei išimtis, kam rinkliava nebus taikoma, tiek gyventojai, tiek ir čia veikiantis verslas neinformuoti. Jie žeria klausimų, į kuriuos valdininkai neturi atsakymų.

Kaip nurodė M. Matusevičius, apmokestinimo sistema jau diegiama, tačiau valdininkai dar negali atsakyti, ar gyventojai galės įvažiuoti nemokamai, ar jiems bus taikomas koks nors metinis mokestis. Jei gyventojas turi ne vieną, o kelis automobilius? Nemokės už vieną ar visus?

„Senamiestyje nuomojame kelis butus. Viename gyvena nuolatiniai nuomininkai, kitame priimame trumpalaikius atvykėlius. Kaip bus su jais? Ar man reikės už nuomininkus dokumentus tvarkyti? Ar jie turės pateikti nuomos sutartį? Ar ta nuomos sutartis būtinai turi būti registruota Registrų centre? Kol kas niekas į šiuos klausimus negali atsakyti. Būtų gerai iš anksto žinoti, o ne paskutinę minutę tvarkyti dokumentus, prašyti kokių nors leidimų“, – kalbėjo vienas prisistatyti nepanoręs Senamiesčio gyventojas.

Kaip apmokestintas įvažiavimas paveiks verslus, taip pat nežinoma. Juk kiekvienai kavinei produktus tiekia vis kiti tiekėjai, tad gana komplikuotai atrodo, jei kiekvienam jų teks prašyti leidimų, o jei už juos reikės mokėti pačiam verslui, tai neabejotinai atsispindės galutinėje kainoje, kurią sumokės Senamiesčio kavinių lankytojai ir svečiai, užsukę į kokią krautuvėlę nusipirkti suvenyrų.

Tikslas: įdiegus sistemą, siekiama sumažinti tranzitą svarbiausioje miesto vietoje. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip veiks sistema?

Kaip teigia savivaldybės atstovai, piniginiai klausimai, susiję su įvažiavimo į Senamiestį apmokestinimu, bus sprendžiami, geriausiu atveju, rudenį. Dabar valdininkai gali tik pasakyti, kaip maždaug atrodys pati sistema, kuri nuskaitys automobilio valstybinius numerius. Pagal dabartinį planą, susimokėti teks išvažiuojant iš Senamiesčio.

„Įvažiuojant į mokamą zoną ir iš jos išvažiuojant, bus identifikuojamas automobilis, o zonoje praleistas laikas apmokestinamas tarybos nustatytu tarifu“, – teigė M. Matusevičius.

Tiesa, pagal tokį modelį kol kas iki galo neaišku, ar mokėti teks už įvažiavimą ar ir už parkavimą. Galbūt šios rinkliavos bus sujungtos į vieną, o gal reikės mokėti du kartus: išvažiuojant ir pasistačius automobilį. Eismo specialistas pažymėjo tik tiek, kad užkardų nebus. Apie įvažiavimo rinkliavą praneš specialios švieslentės.

Sprendimai, kaip sistema veiks, koks bus mokestis, kas nuo jo bus atleisti, spręs miesto taryba.

„Užkardos statomos nebus, tačiau įvažiuojant į zoną bus pakabinti skiriamieji ženklai, kad teritorijoje galioja tam tikras įvažiavimo į zoną ir joje praleisto laiko mokestis. Išvažiuojant iš zonos taip pat bus informaciniai ženklai apie prievolę susimokėti. Planuojama įrengti švieslentes, kuriose bus pateikta informacija, kad automobilio savininkas turi susimokėti ir kur tai galės padaryti“, – dėstė M. Matusevičius.

Jis nurodė, kad bus apmokestinti įvažiavimai ties Šv. Gertrūdos, Gimnazijos, Birštono gatvėmis ir ties Karaliaus Mindaugo prospektu. Iš viso bus vienuolika gatvelių, kuriose įvažiavimas į Senamiestį bus apmokestintas.

Tiesa, rinkliava taikoma tik automobiliams, motociklams ir kitoms taršioms transporto priemonėms. Norint į Senamiestį patekti nemokamai, reikės tai padaryti einant pėsčiomis ar važiuojant dviračiu. Ar mokestis bus taikomas elektromobiliams, kurie laikomi nulinės taršos transporto priemonėmis, kol kas taip pat neatskleidžiama.

„Šios sistemos įdiegimo tikslas – sumažinti tranzitą svarbiausioje miesto vietoje. Pastebimas didžiulis srautas automobilių, kertančių teritoriją, taip trumpinant kelią. Jie kelia triukšmą, teršia orą. Norima, kad šioje zonoje saugiai ir patogiai jaustųsi pėstieji, dviratininkai ir kiti darnių transporto priemonių šalininkai“, – teigė M. Matusevičius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Darnaus judumo planas

Kaip yra skelbusi Kauno savivaldybė, pagal darnaus judumo planą iki 2030 m. miestas užsibrėžė tikslą pakeisti eismo dalyvių įpročius.

Prie šio plano kūrimo, esą, prisidėjo ir tarptautinės komandos, o strategija sulaukė Europos pripažinimo – tarp 36 Senojo žemyno miestų nominantų Kaunas pateko į geriausiųjų trejetuką drauge su Briuselio (Belgija) ir Vroclavo (Lenkija) darnaus judumo planais.

Valdininkai tikino, kad gyventojai kasdien mato plano įgyvendinimo fragmentų, kai atnaujinamos gatvės ir tiesiami dviračių takai.

„Miesto judumo sistema yra daugialypė, todėl negalima atskirai spręsti automobilių spūsčių, viešojo ar bemotorio transporto vystymo klausimų. Visa tai turi būti paremta trimis pagrindiniais principais: integralumu, sistemiškumu ir ilgalaike perspektyva.

Tikslas – kurti darnią judumo sistemą, leidžiančią miestiečiams patogiai ir greitai iš vienos vietos pasiekti kitą, tausojant laiką, aplinką. Turime užtikrinti patogų eismą ir pėstiesiems, ir dviratininkams, ir viešajam transportui“, – taip maždaug prieš metus kalbėjo Kauno savivaldybės Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas doc. dr. Visvaldas Varžinskas.

Darnaus judumo plane kalbama ir apie sankryžas, automobilių statymą, viešojo transporto valdymą, taršos kontrolės sistemą. Visa tai turi užtikrinti patogų judėjimą mieste ir kartu mažinti transporto keliamą taršą.