Pabėgių mirkymo gamykla, esanti Palemone, įvardijama viena labiausiai užterštų teritorijų Lietuvoje. Pastangos ją išvalyti vis dar likusios gerų norų sąraše.

Gausu objektų

Kaune registruojami vis nauji potencialūs taršos šaltiniai. Pernai į registrą įtraukti net 282 objektai. Kituose miestuose tokių naujai nustatyta dvigubai arba dar mažiau.
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) situacijos nedramatizuoja ir teigia, kad tai nėra naujai atsiradę taršos šaltiniai, tiesiog jie iki šiol nebuvo įtraukti į registrą.

"Tik dabar buvo atlikta išsami inventorizacija. Kaune daug užregistruota naujų potencialių taršos šaltinių dar ir todėl, kad juos labai sąžiningai registravo darbuotojai", – sakė LGT Hidrogeologijos skyriaus Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė.

Be to, dar nereiškia, kad objektai tikrai yra užteršti. "Ši informacija dar yra nepakankamai apdorota. Galutinius rezultatus turėsime metų pabaigoje", – aiškino R.Radienė.

Atidžiai tikrino

Bendra Kauno ir Vilniaus situacija, anot jos, skiriasi, bet bendras taršos šaltinių skaičius didesnis yra pastarajame. Kaune šiuo metu yra užregistruota 518 potencialių taršos židinių, Vilniuje – 745. Kodėl mūsų mieste pernai atrasta tiek daug tokių židinių?

"Vilniuje daugiau yra naujų statybų, nežinoma apie nemažai galimų taršos židinių, jų ir nesiimta tikrinti. Be to, sostinėje sunkiau patekti į privačias valdas – savininkai tarnybos atstovų neįsileidžia. Jeigu objektas yra potencialus taršos židinys ir teritoriją norima paversti komercine arba gyvenamąja, būtina atlikti tyrimus. Jie kainuoja", – kalbėjo R.Radienė.

Tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja teigė, kad Kaune taip pat buvo sulaukta nemažo teritorijų savininkų pasipriešinimo, bet į daugelį vietų pavyko patekti.

"Kolegos Kaune dirbo labai atsakingai. Prašė leidimų, kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą, miesto savivaldybę", – vardijo R.Radienė.

Ribojamos statybos

Didžioji dalis naujų potencialių taršos šaltinių mūsų mieste ir yra užfiksuota privačiose teritorijose. Kas gresia jų savininkams: gyventojams arba verslo objektams? "Kol kas kaip ir nieko, kol nekeis teritorijos paskirties, kol ji bus apleista, bet saugiai aptverta", – aiškino R.Radienė.

Jeigu ten bus norima statyti gyvenamąjį namą, teks atlikti išsamesnius tyrimus. Taršos šaltinių registras ir yra gerai tuo, kad išvengiama tokių situacijų, kai namas pastatomas teršalų prisodrintoje teritorijoje.

Kai kuriuose užregistruotuose objektuose yra užterštas gruntas, kai kuriuose – ir gruntinis vanduo. Kai yra užterštas gruntas, teršalų galima įkvėpti su dulkėmis, jie gali nepastebimai garuoti, kauptis pamatuose, rūsiuose.

Perduos savivaldybėms

Didžiąją dalį įtarimų sukėlusių objektų sudaro buvę garažai, autoservisai, gamybos cechai, saugojimo aikštelės, degalinės ir pan. Visi inventorizuoti objektai yra apleisti, juose arba nebevyksta jokia veikla, arba vykdoma kitokia.

Įvertinus nustatytų potencialių taršos židinių užterštumo ir pavojingumo aplinkai lygį, buvo išskirta 150 įvairiuose miestuose valstybinėje žemėje esančių objektų, keliančių didžiausią grėsmę.

Juos patikrinus, 55 buvo užteršti naftos produktais, vienuolika – sunkiaisiais metalais.

Po preliminarių tyrimų bus atrinkta pusšimtis potencialių taršos židinių teritorijų, kuriose bus atlikti išsamūs ekogeologiniai tyrimai. Jais remiantis bus parengti šių teritorijų tvarkymo planai.

LGT planuoja potencialių taršos židinių inventorizavimo rezultatus perduoti savivaldybėms, kad jos galėtų teikti paraiškas ES paramai gauti šioms teritorijoms sutvarkyti.
Šiuo metu į LGT potencialių taršos židinių duomenų bazę yra įtraukta daugiau kaip 12 tūkst. tokių objektų.

Didžiausi potencialūs taršos židiniai Kaune

1. Buvusi pabėgių mirkymo gamykla Palemone, Kražantės g.
2. Buvusi Kauno naftos produktų bazė, A.Juozapavičiaus pr.
3. Buvusi Kauno naftos produktų bazė, Biruliškių g.
4. Kauno ketaus liejyklos teritorija, R.Kalantos g.
5. Buvusi karinė teritorija, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, Veiverių g.
6. Bendrovė "Rokų keramika", J.Borutos g.