Pereiti į pagrindinį turinį

Atgyjant vandeniui kauniečiai maudėsi eketėje

2013-01-21 13:37
Atgyjant vandeniui kauniečiai maudėsi eketėje Atgyjant vandeniui kauniečiai maudėsi eketėje Atgyjant vandeniui kauniečiai maudėsi eketėje Atgyjant vandeniui kauniečiai maudėsi eketėje Atgyjant vandeniui kauniečiai maudėsi eketėje

Sausio 19-osios naktį vykstančių stebuklų pramiegoti negalima. Taip pasakytų išbandžiusieji, kad tuo metu vanduo tampa it gyvas. Daugelis jo prisisemia į indus, o kai kas potyrius sustiprina išsimaudę lediniame vandenyje.

Siejama su Kristaus krikštu

Kauniečio Gintaro Stasiulevičiaus profesija niekaip nesusijusi su vandens tyrimais, fizika ar medicina. Kadaise kažkur perskaitęs apie tai, kad kelis kartus per metus vanduo tampa tarsi stebuklingas, vyras nenustygo vietoje.

„Su virgulėmis ir svambalais sėdėdavau per sausio 19-osios naktį ir bandydavau nustatyti, kada virsmas prasideda ir kada baigiasi“, – šypsojosi 56 metų kaunietis, jau beveik du dešimtmečius sausio 19-osios naktį neinantis laiku miegoti. Per daug metų jis įsitikino, kad vandens savybės pakinta, kai laikrodžio rodyklės rodo 34–35 min. po pusiaunakčio, ir tai trunka apie 4 valandas.

G.Stasiulevičius tvirtina, kad kasmet minėtą dieną gamtoje įvyksta virsmas, kuris pakeičia vandens struktūrą. Pasak vyro, mokslinis paaiškinimas galėtų būti toks: vykstant virsmui susidaro labai aukštų dažnių elektromagnetinis laukas ir vanduo tarsi atgyja.

Tai, kad virsmas vyksta sausio 19-ąją, yra siejama su Jėzaus Kristaus krikštu, kuris, anot stačiatikių, vyko būtent šią dieną. Rusijoje tikintieji šią dieną masiškai maudosi eketėse. Jie tiki, kad dvasininkų pašventintas ledinis vanduo apvalo kūną ir sielą.

Pasikeičia vandens skonis

Lietuviai sveiko gyvenimo propaguotojai, pajutę teigiamą vandens poveikį, tiki gamtos galia. „Čia yra kažkas gilaus, vandens atsinaujinimas – ne šiaip sau. Žmogaus organizmą it kompiuterį reikia vis atnaujinti kartu su gamta. Šis atgijęs vanduo tiesiog suderina jį“, – tiki vandens pokyčius ir poveikį stebintis kaunietis.

G.Stasiulevičius vandens savybes tikrina įvairiais būdais. Iš atviro vandens telkinio – upės, ežero ar tvenkinio – pasemtą vandenį jis tiesiog ragauja. Po virsmo vanduo tampa skanus, nesijaučia dumblo ar kitokio prieskonio.

Pastarąją sausio 19-osios naktį G.Stasiulevičius su kompanija degustavo Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, esančios kūdros vandenį, pasemtą iš eketės. Gurkštelėjęs kūdros vandens prieš pusiaunaktį G.Stasiulevičius nusistebėjo, kad šio telkinio vanduo, dar nesulaukus virsmo, buvo skanus – tarsi būtų geriamas.

Pasijunta it naujai gimę

Toje pat eketėje beveik dvi dešimtys kauniečių dar ir maudėsi. Tiesa, vadinamųjų ruonių tarp jų nebuvo. Lediniame vandenyje žmonės gaivinosi išlėkę iš čia pat iškūrentos lietuviškos pirties garinės. Kad pajustų skirtumą, į eketę pirties mėgėjai lindo prieš virsmą. Gerai išsivanoję ir įšilę, apie 1 valandą nakties jie vėl gaivinosi kūdroje ir smalsiai savęs klausė: ar pajusiu virsmą?

Kai kurie viduržiemį į vandens telkinį lindo pirmą kartą gyvenime ir stebėjosi, kad visai nešalta. Tai, kad prieš maudynes kūnas buvo gerai įšilęs pirtyje, regis, buvo pamiršę. Po naktinių maudynių švytinčiais veidais dalijosi potyriais: kas jautė energijos anplūdį, kas lengvumą, kas tiesiog jautėsi atsinaujinęs.

Daugelį metų stebuklingo vandens poveikį tikrinantis G.Stasiulevičius vis dar patiria nuostabą. „Iš tiesų kažkoks stebuklas. Patiri vandens poveikį ir svarstai: kas pasidarė? Galų gale patys esame iš vandens“, – juokėsi eketėje išsimaudęs vyras.

Žiemą daugelis vandens telkinių yra užšalę, todėl kaunietis nusprendė virsmo laukti pirtyje – gerai sušilus išsimaudyti iškirstoje eketėje prašo pats organizmas. Nors spaudė daugiau kaip 10 laipsnių šaltukas, šalčio pojūtis po maudynių buvo tarsi išnykęs. G.Stasiulevičius pasakojo, kad išsimaudžius per virsmą kiek vėliau kūnas pradeda neįprastai kaisti.

Šlakelis atgaivina visą statinę

Gyvo vandens galiomis tikintis kaunietis taip pat visiems demonstravo jo savybes su svambalu. Iki pusiaunakčio svambalas, laikomas virš pasemto eketės vandens, beveik nereagavo, o po virsmo – ėmė suktis aplink vandens stiklinę dideliu spinduliu.

Svambalui G.Stasiulevičius naudoja savo paties pajūryje rastą gintaro gabalą, kurį pakabino ant lininio siūlo. „Kai vanduo yra įkrautas, susidaro sukūriukai, kurie išjudina svambalą. Svambalas yra tarsi matavimo skalė. Jis veikia tik žmogaus rankose – parodomas žmogaus santykis su gamta“, – populiariai bandė paaiškinti pašnekovas.

Sausio 19-osios naktį pasemtą šaltinio ar šulinio vandenį kaunietis naudoja visus metus. Sakoma, kad užtenka įpilti vos šlakelį gyvo vandens į paprastą vandenį ir jis įgauna tų pačių stebuklingų savybių.

Induose savybės išlieka ilgam

G.Stasiulevičius ir jo šeimos nariai stengiasi gerti būtent gyvą vandenį ir tiki, kad tokį vandenį organizmas geriau įsisavina. Vyras pastebi, kad apskritai gryną vandenį mažai kas geria, vartoja įvairius gėrimus. Vanduo išpilstytas į butelius ir parduodamas prekybos centruose, jo įsitikinimu, yra nukankintas ir bevertis, be to, gali būti prisigėręs neigiamos pirkėjų energijos.

Kaunietis ragina naudotis nemokamomis gamtos duotomis galiomis. Norint, kad vanduo liktų ilgam gyvas, sausio 19-osios naktį reikia jo prisipilti į indus, bet jokiu būdu ne į metalinius.

Teigiama, kad analogiškas vandenį pakeičiantis gamtos virsmas vyksta ir vasario 15-osios bei birželio 24-osios naktimis. G.Stasiulevičius tvirtina, kad žiemą vanduo galingesnis nei vasarą.

Atgyjančio vandens galiomis tiki ir daugiau savo sveikatai neabejingų žmonių. Artėjant vadinamajam virsmui, jie vieni kitiems primena nepamiršti naktį prisipilti šio stebuklingo vandens.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų