Atmintis gyva: vėl liepsnojo Sausio 13-osios laužai

  • Teksto dydis:

Lietuva šįvakar mini Sausio 13-oios įvykius, kai 1991 m. naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją žuvo 14 žmonių, o šimtai buvo sužeisti.

Palaikydamos Lietuvos nepriklausomybę minios žmonių nuo svarbiausių valstybingumui objektų nesitraukė net ir Sovietų Sąjungos karinės agresijos akivaizdoje, kai buvo atsiųsta sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kaip ir daugelyje kitų vietų, šiandien kaip ir kasmet Sausio 13-osios išvakarėse pagerbtas žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atminimas.

Ketvirtadienio pavakarę čia suliepsnojo simbolinis skaičius – 14 – aukurų. Į akciją Kartu!“, vykusią tarp „Laisvės“ statulos ir Amžinosios ugnies (Nežinomo kareivio kapo), susirinkę žmonės patriotinių eilių ir muzikos daugiausiai klausėsi tylomis.

Vieni jautė dėkingumą už drąsą, kurią Lietuvos žmonės parodė tą lemtingą sausį, kiti graudinosi pagalvoję, kaip galėjo susiklostyti per sausio įvykius žuvusių Laisvės gynėjų likimas, jei būtų išlikę gyvi.

„Daug laiko praėjo, bet vis dar atsimenu, kaip močiutė su ašaromis sausio 12 d. išleido mano mamą su tėčiu į kažkurį postą. Laimei, jie grįžo sveiki, gyvi, bet sukrėsti. Grįžo paryčiais, pažadino, abu stipriai mane apkabino“, – kalbėjo minėjime apsilankiusi kaunietė Vilija.

Prie aukurų susirinko įvairaus amžiaus žmonės. Vieni stovėjo kaip įbesti, paskendę savo mintyse, tarsi užhipnotizuoti pasirinkto aukuro liepsnų, į kurias buvo nukreipę žvilgsnį.

Kiti spėjo ir pabendrauti su sutiktais pažįstamais, kolegomis, aptarti asmenines, ekonomines, politines ir karo Ukrainoje aktualijas. „Baisu pagalvoti, kas būtų nutikę, jeigu nebūtume atstovėję už savo šalį tą sausį. Pavyzdžių toli nereikia ieškoti. Pažiūrėkit, kas nutiko Gruzijoje, kas darosi Ukrainoje“, – atsiduso su šeima minėjime apsilankęs garliaviškis Petras.

Pusvalandis po pusvalandžius vienus minėjimo dalyvius keitė kiti. Sunku suskaičiuoti, kiek žmonių apsilankė per keturias valandas. 

Ne vienas šią savaitę suskubo aplankyti Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinyje eksponuojamą Laisvės gynėjo Tito Masiulio fotografijų parodą „Laisvės ir kalnų šauksmas“.

Joje – nuotraukos iš Tito Masiulio, žuvusio 1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniuje, prie televizijos bokšto, mamos Vitalijos archyvo.

Aplankyti ir Laisvės gynėjų T. Masiulio ir Juozo Vaidoto kapai. Vienas atgulęs Petrašiūnų, kitas – Romainių kapinėse.

Šįvakar Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje Kauno tvirtovės VI forte iškilmingai pasižadėjo ir prisiekė Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jaunieji šauliai.

Laisvės gynėjų dienos renginiai ir iniciatyvos vyks ir rytoj. Sausio 13 d. 8 val. rengiama pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kai dešimčiai minučių languose uždegamos vienybės ir atminimo žvakutės.

10 val. Šv. Mišios Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. 12 val. – kariliono muzikos koncertas ir gėlių padėjimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

14 val. prasidės Laisvės gynėjų atminimui skirtas Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių 4 km bėgimas Kareivinių g. ir Smetonos alėja.

Kauno IX forto memorialiniame komplekse 15 val. prasidės akcija „Laisvės šviesai“, kurios metu veiks apkasų žvakių Ukrainos kariams dirbtuvės. Išankstinė registracija – el. paštu muziejus@9fortomuziejus.lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nėra ko snausti

nėra ko snausti portretas
o vieno žuvusiojo motina po to tapo miesto tarybos nare

tryda dėl 14 žuvusių

tryda dėl 14 žuvusių portretas
paskelbik kiek girti ar apsinarkašinę litvinai kasmet tautiečiu nužudo. Tikrai ne keturiolika. Palė šimtą.Kartais daugiau. Ir niekas miltais netriedž.Jeigu kareiviai būt šaudę į minęią-žuvusių mažiausiai šimtai. Beje, abchazai ir osetinai irgi pasiskelbė nepriklausomybę. Tai gruzai jų nužudė šimtus o gal tūkstančius.Ankstų olimpiados rytą raketomis grad gruzai atakavo Cchinvalį. Ir tai nebuvo pirmas puolimas.O tada gavo į čiurkiškus snukius nuo rusų. Taikdarių ir papildomai permestų karių. Iš to mūsų propagandonai išperdžia kad Rusija užpuolė gruzus.

kotryna

kotryna portretas
Atmintis gyva Dabartis NUMIRE....
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių