Šiemet erkių aukomis Kauno apskrityje jau tapo beveik dvigubai daugiau žmonių nei pernai. Daugiausia kauniečių pavojingomis ligomis užsikrėtė pabuvoję Kleboniškyje, Panemunės šile ir prie Kauno marių.

Tyko net nuosavoje sodyboje

Pernai Kauno apskrityje per penkis metų mėnesius nustatyti 44, o šiemet – 76 Laimo ligos atvejai. 2011-aisiais per minėtą laikotarpį užfiksuotas vienas, o šiais metais – keturi erkinio encefalito atvejai. Šį birželį vien Kauno mieste patvirtinti trys erkinio encefalito ir 13 Laimo ligos atvejų.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad daliai persirgusiųjų erkiniu encefalitu susilpnėja atmintis, gebėjimas susikaupti, jie tampa pikti, agresyvūs, gali likti paralyžiuoti ar net išsivysto psichikos ligos.

„Pastebėjome, kad susirgimų šiomis ligomis padaugėja kas trejus metus. Sunku tiksliai pasakyti, kodėl”, – teigė Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė.

Pasak jos, mūsų šalyje oro sąlygos erkėms yra labai palankios: čia pakankamai drėgna ir šilta. Užsikrėtusiųjų skaičius priklauso ir nuo to, kiek žmonių lankosi gamtoje. Tačiau užsikrėsti galima ir neiškeliant kojos iš namų.

„Nemažai žmonių užsikrėtė tvarkydami savo sodybos aplinką. Tam, kad įsisiurbtų erkė ir užkrėstų, nebūtina eiti į mišką”, – tvirtino I.Bulsienė.

Kaune pavojingiausios vietos, pasak specialistės, yra Kleboniškis, Panemunės šilas, Kauno marių apylinkės. Čia erkinio encefalito bei Laimo ligos atvejų pasitaikė dvigubai daugiau nei kitose erkių pamėgtose vietose.

Nemažai žmonių Laimo ligą parsiveža iš Rumšiškių, keli šiemet parsinešė iš Ąžuolyno parko. Nesaugu ir Šilainiuose. Čia vienai moteriai erkė įsisiurbė autobusų stotelėje. Laimo bei encefalito atvejų šiais metais užregistruota ir Kulautuvoje, Raudondvaryje, Ežerėlyje.

Užsikrėtė išgėrę pieno

Vilniaus visuomenės sveikatos (VVC) centras praėjusią savaitę Lentvaryje užregistravo erkinio encefalito protrūkį, kurį sukėlė maistui vartotas nevirintas ožkų pienas. Vilniaus ligoninėse buvo gydomi net šeši žmonės.

Pasak VVC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Birutos Zdanevičienės, erkinis encefalitas, kuriuo užsikrečiama išgėrus užkrėsto gyvulio pieno, pasitaiko retai.

Visuomenės svekatos specialistai informuoja, kad gegužės antroje pusėje kasmet stebimas erkių skaičiaus ir jų aktyvumo padidėjimas. Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo iki lapkričio mėnesio vidurio, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei 5 laipsniai šilumos.

Specialistai primena, kad pirmieji Laimo ligos ir erkinio encefalito požymiai gali pasireikšti po kelių dienų, savaičių arba mėnesio nuo erkės įsisiurbimo. Užsikrėtus Laimo liga iš pradžių erkės įkandimo vietoje odoje atsiranda raudona dėmė. Gali pasireikšti nervų sistemos pakenkimo požymiai: nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, nedidelis karščiavimas, galūnių, nugaros skausmai. Vėlesnėse ligos stadijose pažeidžiami sąnariai, gali atsirasti širdies – kraujagyslių sistemos pažeidimai.

Encefalito atveju ligoniui pakyla temperatūra, skauda galvą, nugarą, galūnes, sutrinka žarnyno, skrandžio veikla, gali pykinti. Maždaug po savaitės šie požymiai praeina, atrodo, kad žmogus pasveiko. Tačiau po 2-4 savaičių, virusui patekus į centrinę nervų sistemą, atsiranda dar stipresni ligos požymiai: aukšta temperatūra, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sprando stingimas, mieguistumas, gali ištikti net paralyžius, rečiau – koma.

Skiepų yra nuo erkinio encefalito, bet ne nuo Laimo ligos. Persirgus šia liga neįgyjamas ir imunitetas. Tačiau net du trečdaliai ligonių, persirgę pirmąja erkinio encefalito faze, įgyja imunitetą ir daugiau nebeserga.

Erkę traukti reikia sukamuoju judesiu, suimtą kuo arčiau odos. Įsisiurbimo vietą patariama nuplauti muilu ir patepti dezinfekuojančiu tirpalu.