Anksčiau tikėta, o kai kas dar ir dabar tebetiki, kad Kūčių naktį šulinių vanduo sekundei virsta vynu, tuo metu gyvuliai prabyla žmogaus balsu. Veikiausiai, šiemet ėriukas ir vėl peiks beskonį šeimininko šieną, karvė –prasčiokės kiaulės kaimynystę, gaidys gėdins vištas, besidairančias į gretimo kiemo kalakutą, o mišrūnas Brisius šimtąjį kartą pasakos istoriją apie netikėtą įsibrovėlį, kuriam kelnėse iškando skylę. Tam, kad išgirstumėte keturkojų džiaugsmus ir skaudulius nebūtina važiuoti į kaimą pas močiutę. Juolab, kad šiemet to daryti ir negalima. Prakalbinkite tuos, kurie namų stogu dalijasi drauge su jumis! Žuvytes akvariume, ratus sukančias „Wham“ „Last Christmas“ ritmu, katinus ir kates, kailius šukuojančius šventinei vakarienei, šunis, svajojančius apie netikėtai nuo stalo nukritusią vištos šlaunį, žiurkėnus, žanduose kaupiančius kūčiukų atsargas ir dėl spalvos neapsisprendusį chameleoną – būti žaliu kaip eglė ar raudonu kaip jos žaisliukas.
Dalijamės į „Kauno dienos“ feisbuko puslapį atsiųstomis nuotraukomis.
Tebūna šiųmetės šventės žvynuotos, pūkuotos, minkštos ir su šlapiomis nosimis!
Naujausi komentarai