Pereiti į pagrindinį turinį

Baltarusiškų klozetų – pilnos „Depo“ lentynos

2023-07-18 12:51

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą praėjo kone pusantrų metų, bet „Depo“ vis dar vyksta baltarusiškų prekių išpardavimai ir tai pateikiama kaip tam tikras rinkodaros patrauklumas.

Kilo daug klausimų

Į „Kauno dieną“ kreipėsi skaitytojas Tomas, pasidalijęs tokiais pastebėjimais: „Ar normalu, kad Kauno „Depo“ vis dar pilnas baltarusiškų prekių? Krūvos grindų plytelių, unitazų ir dar daug viso kito. Beveik pusantrų metų jie bando išparduoti likučius prekių, kurių dar prieš karą nusipirko? Ar jūs rimtai galvojate, kad kažkas patikės? Ieškote kvailių?

Kas čia per verslas, kai karas vyksta jau antrus metus, o jie vis dar parduoda baltarusiškas prekes? Tokiam verslui rūpi tik pardavimas ir pelnas. Kur bent kažkoks žmogiškumas?“

Skaitytojo pastebėjimais, „Depo“ parduotuvės Kaune vien prekybos salėje esama apie 40 baltarusiškų prekių, o ant etikečių užrašai „Išparduodama“, nurodomos nuolaidos.

Pastaruoju metu diskutuojama, ar legalu pardavinėti baltarusiškas prekes. Jei taip, ar tai etiška? Pavyzdžiui, Švedijos prekybos tinkluose specialiai ženklinami prekių ženklai, kurie nepasitraukę iš Rusijos ar Baltarusijos rinkų. Be to, „Depo“ prie baltarusiškų prekių skelbia „Išparduodame“. Dienraščio skaitytojui kilo klausimų, ar ši istorija neverta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tyrimo. „Depo“ skelbia baltarusiškas prekes išparduodanti nuo Ukrainoje sukelto karo pradžios. Ar skelbiant neva mažesnę prekės kainą neklaidinami vartotojai?

Skaitytojo nuotr.

Dominuoja keramika

„Depo“ Kaune apsilankę „Kauno dienos“ žurnalistai įsitikino skaitytojo pastebėjimų pagrįstumu.

Pasižvalgius po kai kurias lentynas, aišku, kad, pavyzdžiui, tarp keramikos prekių baltarusiška produkcija galbūt dominuoja. Tai daugiausia klozetai, apdailos plytelės, taip pat akmens masės plytelės, pagamintos Baltarusijos įmonėje „Keramin“.

Ant parduodamų baltarusiškų klozetų yra pirkėjų pritraukti turintys lipdukai, skelbiantys, kad ši prekė patenka į išparduodamų kategoriją, todėl kaina mažesnė.

Informacinėse kortelėse ties apdailos plytelėmis apie išpardavimus neskelbiama. Baltarusijoje pagamintų prekių galima rasti ir internetinėje „Depo“ parduotuvėje.

Informacijos nedaug

„Kauno diena“ kreipėsi į „Depo“, prašydama išvardyti turimas baltarusiškas prekes, paaiškinti, kodėl taip ilgai vyksta prekyba jomis ir pateikti savo pastebėjimus apie tokios prekybos etiškumą.

„Depo“ direktorius rinkodarai Rimants Jugans pabrėžė, kad prekybos tinklas smerkia Rusijos invaziją.

Redakcijai atsiustame paaiškinime nebuvo informuota, kiek baltarusiškų prekių prekybos tinklas turi ir kaip jomis prekiauja.

„Mes smerkiame Rusijos karinę agresiją Ukrainoje. Todėl bendradarbiavimas su Rusijos ir Baltarusijos prekių tiekėjais buvo sustabdytas jau pirmąją karo dieną, vasario 24-ąją. Jis neatnaujinamas ir nebus atnaujintas tol, kol konfliktas nebus užbaigtas.

Parduotuvių tinklo „Depo“ konceptas – parduotuvė-sandėlis, todėl parduotuvėse sudaromos prekių atsargos, kad mūsų klientai galėtų jų įsigyti dideliais kiekiais ir mažiausiomis įmanomomis kainomis. Iki bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija nutraukimo buvome sudarę prekių iš šių šalių atsargų, kurios yra „Depo“ nuosavybė. Šios prekės bus parduodamos tol, kol bus visiškai išparduotos.

Tokiam verslui rūpi tik pardavimas ir pelnas. Kur bent kažkoks žmogiškumas?

Jau nuo 2022 m. vasario pabaigos „Depo“ remia Ukrainą, aukodama nuo karo nukentėjusiems reikalingas prekes. Išsiuntėme vienuolika sunkvežimių su humanitarine pagalba ir ruošiame dar“, – rašoma „Depo“ direktoriaus rinkodarai paaiškinime.

Latvijos kapitalo statybinių prekių parduotuvių tinkas „Depo“ Lietuvoje valdo šešias parduotuves.

Visuomenės nuogąstavimų dėl „Depo“ tinkle parduodamų rusiškų ir baltarusiškų prekių buvo kilę ir praėjusių metų balandį. Tuomet bendrovė taip pat tikino nutraukusi bet kokį bendradarbiavimą su tiekėjais Rusijoje ir Baltarusijoje.

Baltarusijos bendrovė „Keramin“, kurioje gamintų prekių gausu „Depo“, įkurta dar 1950 m., kai buvo įsteigta 10-oji Minsko plytų gamykla.

Sugriuvus Sovietų Sąjungai, plytų gamykla persikvalifikavo į keraminių plytelių ir santechnikos gamybą. Įmonė skelbia, kad yra viena didžiausių tokių plytelių gamintojų Rytų Europoje.


Kaip atpažinti Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintas prekes Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) komentaras:

„VVTAT prižiūri, kaip laikomasi tam tikrų vartotojų informavimo, kainų nurodymo reikalavimų. Iš verslininko tikimasi sąžiningumo ir profesinio atidumo. Kiekvienas verslininkas, būdamas savo srities profesionalas, privalo užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama aiški ir neklaidinanti informacija apie kainas ir joms taikomas nuolaidas.

Civilinis kodeksas numato, kad „Pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją apie taikomą daiktų kainų sumažinimą. Bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina.

Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. <...>“, t. y. pardavėjas, skelbdamas akcijas, įpareigojamas vartotojams pateikti informaciją apie ankstesnę prekės kainą (perbraukta kaina) – t. y. mažiausią kainą, kuri pardavėjo buvo taikoma per pastarąsias 30 dienų. Pardavėjas, skelbdamas akciją, privalo perbraukti ne savo sugalvotą kainą, tačiau mažiausią kainą, skelbtą per pastarąsias 30 dienų.

Jeigu nurodyta prekės akcija ar nuolaida galioja ilgai (pavyzdžiui, 12 mėnesių), tokiu atveju laikytina, kad akcijos kaina yra reguliari prekės kaina, o toks jos nurodymas gali klaidinti vartotojus.

Vartotojai, kurie mano, kad buvo suteikta neaiški ar klaidinanti informacija apie prekės / paslaugos kainą, turėtų užfiksuoti skelbiamą kainą, su pirkimo kvitu nedelsdami kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą (pavyzdžiui, grąžinti permoką). Taip pat apie pastebėtus kainų neatitikimus vartotojas turi teisę pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kartu pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus. Kiekvienu atveju VVTAT vertina individualiai, atsižvelgdama į visas aplinkybes.

Atsižvelgusi į itin jautrią karo temą, VVTAT vartotojus informavo, kaip atpažinti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintas prekes.

Prekės kilmę atskirti padės ir kodai: Rusijos kodai – 460–469.

Baltarusijos – 481.“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų