Nesuinteresuoti gaivinti?

Daugiabutis A.Mickevičiaus g. 8 mažiausiai porą metų iš esmės yra netvarkomas: gyventojai kaltina likviduojamos bendrijos vadovą abejingumu, pastarasis atkerta – patalpų savininkai tiesiog neranda bendros kalbos.

"Buvo noras sutvarkyti, bet labai sunkiai susišnekame su pirmininku. Atrodo, kad jis įvairiausiais būdais stengiasi pristabdyti namo gaivinimo procesą", – pasakojo vienas patalpų, esančių A.Mickevičiaus g. 8, savininkų Algirdas.

Jo žiniomis, stogas – apykiauris. Aptrupėjęs fasadas ir balkonai matomi visiems.

"Prašėme surengti balsavimą dėl stogo keitimo. Dėl to iš viso esame kreipęsi apie penkis, o raštu – tris kartus. Per trejus metus nebuvo suorganizuotas nė vienas posėdis", – pasakojo Algirdas. Jis tikino, kad stogo keitimo išlaidas buvo pasiryžęs apmokėti iš savų šaltinių, mainais į tai, kad būtų gautas kitų namo savininkų sutikimas leisti įsirengti palėpę.

Būtina keisti

Likviduojamos bendrijos vadovas Vytas Girdauskas neslėpė, kad daugiabutyje yra daug bėdų. Jis sutiko, kad būtina keisti visą stogą. Neatidėliotinų darbų sąraše – ir pasenusios namo šildymo sistemos keitimas.

Vis dėlto savo kaltės, kad namo tvarkymo reikalai yra užšalę, neįžvelgia. Anot V.Girdausko, dėl visko kalti patys patalpų savininkai. Esą tik maža dalis jų sutiktų investuoti savo lėšas dėl bendro gėrio.

"Buvo susidaręs didelis būrys savininkų, nenorinčių ką nors daryti, remontuoti, nors namas turi daug labai apverktinų konstrukcijų. Sprendimą tvarkytis buvome priėmę raštu, balsuodami, bet kai atėjo laikas rinkti pinigėlius, prasidėjo... Nežinau, kaip pavadinti. Neapsakyto lygio triukšmas", – kalbėjo V.Girdauskas.

Jis pasakojo, kad nemažai savininkų deklaruoja ilgai šiame pastate negyvensiantys, todėl ir nemato reikalo investuoti į jo remontą.

"Ypač tie, kurie turi daug ploto, nesutinka namo remonto išlaidas dalytis pagal turimų patalpų dydį", – pastebėjo V.Girdauskas.

Pyksta, bet nori gero

Taip prieš kelerius metus buvo nuspręsta viską palikti likimo valiai. V.Girdauskas pateikė dar vieną paaiškinimą, kodėl su namo remontu nepasistūmėta nė per žingsnį.

"Diskutuojama nuolat. Tiesiog laukėme palėpininkų sprendimo, bet matau, kad nebesulaukiame", – aiškino V.Girdauskas, neveiklumo priežastimi įvardijęs gerus ketinimus.

"Jeigu namas susitvarkys stogą, konstrukciniai sprendiniai bus tokie, kad niekas palėpėje negalės įsirengti patalpų. Bus ne tos konstrukcijos, ne tie dalykai. Jeigu nori palėpėje įrengti patalpas, yra vienas sprendimas, jeigu ne – tada namo remontui reikalingi kiti – paprastesni sprendimai", – pridūrė V.Girdauskas.

Tokie bendrijos pirmininko pareiškimai nustebino Algirdą. Jis teigė, kad palėpės rekonstrukcijos planas seniai yra parengtas. Su juo supažindinęs V.Girdauską, iš jo išgirdęs daug pastabų, bet nė vienos – konkrečios.

Kas laukia daugiabučio?

Ši bendrija likviduojama jau nuo 2012 m. "Nespėlioju, kas bus. Bus susirinkimai, žmonės nutars. Ar aš galiu už visus spręsti?" – bandė aiškinti V.Girdauskas.

Tačiau čia pat išberia, kad bendrija esą gyvuos toliau. "Pasikalbėdami planuojame, kad dar šiemet atsisakysime bendrijos likvidavimo. Dabar ją likviduoti nėra tikslo", – aiškino V.Girdauskas.

Jis neatskleidė, kokie yra bendrijos įsiskolinimai.

Sunku išjudinti gyventojus

Teisininkė Gabrielė Ramanauskaitė pastebėjo, kad didžiausia su bendrijų veikla susijusi bėda – apsileidę pirmininkai ir abejingi arba įbauginti butų, patalpų savininkai.

"Pagrindinis bendrijų kūrimosi tikslas – galimybė savininkams patiems prižiūrėti namą, tai daryti pigiau, tvarkingiau. Deja, dažnai tai būna tik iliuzija, o namo priežiūros išlaidos bendrijoje būna net didesnės nei įmonių administruojamuose namuose", – kalbėjo G.Ramanauskaitė.

Be to, anot jos, dažnai pirmininkai tiesiog nevykdo savo funkcijų, ir prasideda vargo keliai. "Pavyzdžiui, stogas kiauras, fasadas apleistas, vanduo per siūles teka, bet pirmininkas nieko nedaro. Pareiga kontroliuoti bendrijas yra paskirta savivaldybei. Bet iš praktikos matyti, kad ji mažai kišasi į jų veiklą. Nei skiria baudas, nei įpareigojimus", – teigė teisininkė.

Meškos paslaugą daro ir savininkų abejingumas, nenoras ar baimė kovoti už savo teises, reikalauti rezultatų.

"Tarp teisininkų neretai juokaujama, kad bendrijos pirmininkas yra pati saugiausia darbo vieta. Kai kurie jų šias pareigas užima po 20–30 metų. Net ir blogai dirbantį pirmininką nuversti praktiškai yra neįmanoma, nes savininkai vangiai renkasi į susirinkimus. Tad pinigus jis gauna net ir tada, kai savo funkcijų nevykdo", – akcentavo G.Ramanauskaitė.

Reikiamą susirinkimo dalyvių skaičių surinkti ypač sunku didžiulėse bendrijose. Pagal įstatymą pirmininkas turi būti renkamas kas trejus metus, tačiau nenumatyta jokių saugiklių, kad tai vyktų realiai, pastebėjo G.Ramanauskaitė.

Ji pabrėžė, kad tokia situacija toli gražu ne visose bendrijose, bet problemų kyla vis dažniau.

Turintiems bėdų savininkams teisininkė patarė netylėti ir nekentėti. Kalbėtis, burtis su kaimynais, ieškoti išeities, rinkti parašus.

"Jeigu problema yra neveiklus pirmininkas, jį sunku, bet įmanoma pakeisti. Jeigu nėra į ką keisti – į pirmininko pareigas įeina nemažai funkcijų, sąžiningai jas vykdyti užima daug laiko, reikalauja nemažai žinių – bendrija gali egzistuoti ir su popieriniu pirmininku. Savininkams nusprendus, visoms pirmininko funkcijoms atlikti galima samdyti administratorių, kuris sutarties pagrindu yra labai kontroliuojamas. Sutartis su juo gali būti bet kada nutraukta", – komentavo G.Ramanauskaitė.